Publikavo skiltyje Asociacijos veikla

Šiandien jūsų dėmesiui – kvietimas sudalyvauti diskusijoje Seime apie tai, į ką reikėtų atsižvelgti, ir ką reikėtų keisti, kad Lietuvos gyventojai jaustųsi saugesni, o didelį atgarsį sukeliančių nusikaltimų vyktų mažiau. Tuo pačiu, kviečiame visus įsijungti į virtualią diskusiją mūsų svetainėje ir komentaruose palikti savo nuomones bei pasiūlymus.

Laba diena,

Reaguodama į pastarojo meto skaudžius įvykius, kurių metu žuvo nekalti žmonės, spalio 11 dieną Seime rengiu diskusiją tema: „Ar saugu gyventi Lietuvoje?“.

Pastaraisiais mėnesiais šalį sukrėtė tragiški įvykiai. Biržuose iš pravažiuojančio automobilio apšaudyti du jaunuoliai, iš kurių vienas žuvo. Panevėžio rajone itin brutaliai nužudyta jauna mergina, taip ir nespėjusi prisišaukti pagalbos. Visuomenė sukrėsta ir įaudrinta, svaidomasi kaltinimais policijai, skamba priekaištai valdžiai. Vis daugiau žmonių įsigyja ginklus ir savigynos priemones, kad apsisaugotų nuo galimų nusikaltėlių išpuolių.

Ką galime ir turime padaryti, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės jaustųsi saugesni? Kaip išvengti tragedijų ir beprasmių mirčių bei užkirsti kelią nusikaltėlių siautėjimui? Kviečiame Jus dalyvauti diskusijoje ir pateikti savo įžvalgas bei siūlymus, kaip pakeisti grėsmę keliančią situaciją.
Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Paskutinėje interviu dalyje profesorius Viktoras Justickis dalinasi savo moksliniais interesais ir tyrinėjimais. Kalbino Jolanta Aleknevičienė ir Aušra Pocienė. Ankstesnės interviu dalys: pirmoji, antroji

Jolantos Aleknevičienės nuotrauka

Kai Jūs galvojate apie savo darbus, Jums pačiam, kuris atrodo pats brangiausias, įdomiausias, vertingiausias?

Praktiškai beveik visi. Jie kažkokie tokie. Tas mąstymas kažkokiom temom, jis yra svarbi mano gyvenimo dalis. Ir kada aš paimu knygą, kai prisimenu, kaip tas viskas vyko, su tuo straipsniu, tie susirašinėjimai, kaip ten draugystės, neapykantos ir meilės ir taip toliau… Viskas taip gyvai.. Aš neturiu jokių iliuzijų dėl genialumo. Aš žinau, kad čia postmodernistinė visuomenė, kur tiesa viso labo yra tik šituo momentu ir nieko daugiau. Bet tos asociacijos, kurios lydi gyvenime… Tai konferencija, tai žmogus, tai… Trumpai tariant, tie darbai daugiausia informacijos jie man pasakoja apie mane. Aš kažkur paskaičiau. Yra nuostabus toksai apibrėžimas, kas yra genialumas. Genialumas – tai kai žmogus keičiasi greičiau negu jis pats save sugeba atpažinti. Kada jūs paimat tokius dalykus: nejaugi čia aš sugalvojau ?! Va toks genialumas buvo. Tu sugalvodavai kažką, prasižiodavai ir pats sau dareisi įdomus. Jau matei, kad tu jau ne tas žmogus, o kažkoks kitoks. Ir aš matau tokį kažkokį atspindį. Taip, tas mokslinis straipsnis… Viešpatie, dabar milijonai tokių straipsnių. Ir jie, praeis trys keturi metai ir vėl bus kiti straipsniai, kiti autoriai ir taip toliau. Ir visgi liks vienas žmogus, kuriam tas straipsnis bus įdomus. Tai būtent aš.
Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Šiandien tęsiam pokalbį su MRU profesoriumi Viktoru Justickiu. Pirmojoje interviu dalyje jis kalbėjo apie lietuviškos kriminologijos užuomazgas ir savo kelią į šią discipliną, o šiandien gvildena, kokia yra kriminologijos padėtis, kas įkvepia kriminologą ir kodėl verta rinktis kriminologijos studijas. Kalbėjosi Aušra Pocienė ir Jolanta Aleknevičienė.

Viktoras JustickisJolantos Aleknevičienės nuotrauka

Sakėte, kad kriminologija anksčiau išgyveno gerus laikus, dabar – nelabai. Gal galėtumėt plačiau pakomentuoti?

Kriminologijos pradžia buvo labai tokia viliojanti. Tarybiniais laikais, kada ji pas mus atsirado, tai buvo pagaliau kažkas realesnio negu baudžiamoji sankcija, kažkoks poveikis nusikaltėliams. Tada visiems buvo aišku, kad kalėjimas nieko netaiso, kad bausmės žmonės nebijo. Kad tie dalykai neveikia. Ir tai buvo akivaizdu. Kitaip, jeigu jie veiktų, kalėjimų nebebūtų. O jų buvo tiek pat ir tiek pat. Ir tada buvo pirmoji viltis. Uch, galvojau, tuoj mes pažiūrėsim, ištirsim priežastis, pašalinsim priežastis ir viskas bus tvarkoj. Ir kažkaip su tom priežastim nesisekė. Taigi, pradžioj buvo toks pakilimas, o paskui žemyn žemyn „ėjo interesas“. Buvo įkurtas kriminologinis skyrius Lietuvoje, Teismo ekspertizės institute. Jie kažką veikė. Bet jau į juos žiūrėjo kaip į kažkokį lotynų kalbos tyrimą. Na reikia, priklauso tokiam mokslui egzistuoti. Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Šį rudenį pristatome naują rubriką – interviu su žymiais Lietuvos kriminologais apie jų tyrinėjimus, kriminologijos mokslą, studijas ir dar daug kitų dalykų. Su mūsų pašnekovu vasarį kalbėjosi Aušra Pocienė ir Jolanta Aleknevičienė. Šis pašnekovas – profesorius Viktoras Justickis, žymus Mykolo Romerio universiteto mokslininkas, parašęs studentams gerai pažįstamus kriminologijos ir teisės psichologijos vadovėlius, vienas iš nepriklausomos lietuviškos kriminologijos pradininkų, savo darbuose paliečiantis ir psichologijos, ir teisės, ir medicinos, ir informatikos, ir matematikos temas. Pirmojoje interviu dalyje Viktoras atskleidžia, kas yra kriminologija, kokios buvo jos užuomazgos Lietuvoje, ir kaip prasidėjo paties profesoriaus kriminologinės kelionės.

Jolantos Aleknevičienės nuotrauka

Pokalbis prasideda vartant profesoriaus sudaryto vadovėlio „Kriminologija“ puslapius…

Kai jau viską parašiau, perskaičiau ir jaučiu, kad kažko trūksta. Net nuotraukas [aut. past. - Lietuvos kriminologų] įdėjau. Supratau, kad šito reikia. Situacija buvo tokia. Aš parašiau tekstą. Nunešiau recenzuoti. Atrodo, Genovaitė [Babachinaitė] turėjo recenzuoti, A. Dapšys ir dar kažkas. Jie paskaitė, „gerai“ sako. Pasakė pastabas. Ir pastabos buvo priešingos vienos kitoms. Vienam tai buvo super sudėtinga, kitam per paprasta, vienam per moksliška, kitam per rytietiška… Man kažkaip pirmą kart „daėjo“, kiek subjektyvi yra kriminologija kaip mokslas. Tai žymiai daugiau negu poezija, negu… Žinot, būna vienas rašytojas mums patinka, kitas – ne. Čia lygiai tas pats. Visi rašo tiek skirtingai ir mąsto tiek skirtingai, kad tikrai daugiau panašu į poeziją negu į kažkokį mokslą. Na ir maža to… Poetai, tai jie bent supranta, kad jie skirtingi turi būti. O čia kiekvienas šventai įsitikinęs, kad jo rašymo būdas yra vienintelis, moksliškas, teisingas ir taip toliau …[juokiasi]. Pastabos buvo pakankamai taiklios.
Ir tada aš supratau (ilgai galvojau apie tai), kodėl taip yra. Ir šnekėjau su jais -kodėl tu taip manai?
Skaičiau apie kažkokio žmogaus istoriją. Apie tai, kaip formavosi jo mokslinis stilius. Ir po to paaiškėjo, kad, bent paties autoriaus nuomone, tai, kaip jis rašo, tai yra vienas iš pagrindinių jo pasiekimų. Ne mažesnis negu tai, ką jis sugalvoja.
Na ir tada nutariau visų paprašyti, kad kiekvienas pasirinktų geriausią kažkokį tai „gabaliuką“ ir patalpintų kaip pavyzdį. Buvo tokia mintis: kad čia autoriaus individualus stilius, individualus laimėjimas. Ir štai – geriausi [jų] „gabaliukai“. Ir vėlgi aš visiems nunešiau pažiūrėti… Nebuvo nei vieno, kuris nepasakytų: tu ne tą gabaliuką parinkai (!). Ir visi pasirinko kažkokį kitą. Iš to aš supratau, kad maža to, kad kiekvienas turi savo stilių kažkokį ir kiekvienas galvoja, kad tas jo mokslinio rašymo, mąstymo stilius yra ne kažkas unikalaus, bet atvirkščiai – yra jo „mainstream“, kad taip ir turi būti, bet dar ką – kad tas jų stilius nenuspėjamas (!) [juokiasi] Štai kaip rašomi tekstai. Toks linksmas yra gyvenimas.
Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Renginiai

Šių metų gegužės 27 dieną Lietuvos kriminologų asociacija surengė pirmąją profesinę šventę – kriminologų dieną. Dalinamės reportažu iš įvykusių renginių. 

Pirmoje šios dienos dalyje istorikas dr. Domininkas Burba pasakojo apie nusikaltimus 18 a. Vilniuje. Ar verta tyrinėti smurtą praeityje, jei pakankamai jo įvyksta ir šiandien? Žinoma verta, sako dr. Burba – tokie tyrinėjimai gali labai daug ką pasakyti ir apie šiandienę visuomenę, nes tarp 18 ir 21 a. Vilniaus šalia skirtumų galime įžvelgti ir – kartais komiškų – panašumų. Pagrindiniai informacijos šaltiniai, leidę mokslininkui tyrinėti bajorų bylas (o jose minimi patys įvairiausi tuometinės visuomenės sluoksniai) – Vilniaus pavieto pilies teismų knygos, kuriose kaupiamos, visų pirma, kriminalinės bylos. Bajorų padėtis tuometinėje teisingumo sistemoje buvo specifinė. Iš vienos pusės, bajorų luomas buvo viršesnis už kitus luomus ir nuolat pabrėžė savo privilegijas. Iš kitos pusės, jie buvo atsakingi ir už savo pavaldinių nusikaltimus, už kuriuos buvo baudžiami ir privalėjo atlyginti nuostolius. Pastebėta, kad 18 a. pabaigoje nusikaltimų padaugėja, nors daugiau jų įvykdavo Vilniaus apylinkėje, o ne pačiame mieste. Kokie gi jie buvo?
Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Renginiai

Birželio 28 – 30 d. Druskininkuose, mokymo centre „Dainava“ vyks mokslinė konferencija „Kriminologija gali“. Kviečiame susipažinti su programa, kurią taip pat galite parsisiųsti pdf formatu:

Birželio 28 d., penktadienis

19.00 Vakarienė mokymo centre „Dainava“

20.00 Filmo peržiūra ir diskusija su Algimantu Čepu

Birželio 29 d., šeštadienis

8.30 Pusryčiai

9.30 Konferencijos atidarymas, programos pristatymas, organizaciniai dalykai. Jolanta Aleknevičienė

I pranešimų sekcija. Moderuoja Skirmantas Bikelis

9.40 Aleksandras Dobryninas „Integraliosios kriminologijos link: problemos, iššūkiai ir galimi sprendimai“

10.10 Gintautas Sakalauskas „Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje”?

10.40 Ieva Labanauskaitė „Ką mums gali pasakyti raidos ir gyvenimo eigos kriminologija apie kriminalines karjeras?

11.10 Kavos pertrauka Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Asociacijos veikla, Renginiai

Maloniai kviečiame dalyvauti kasmetinėje LKA mokslinėje konferencijoje „Kriminologija gali“, kuri vyks Druskininkuose, mokymo centre Dainava, birželio 28-30 d. Konferencijos metu surengsime ir LKA Visuotinį narių susirinkimą.

Labai dėkojame visiems, kas jau išreiškėte norą skaityti pranešimus konferencijoje. Jeigu dar būtų norinčių, mielai lauktume Jūsų pranešimo temos iki birželio 7 d. (penktadienio). Siųskite adresu: jolanta.alekneviciene@gmail.com.

Kiekvienas iš mūsų savo darbuose nagrinėjame kriminologines temas skirtingais aspektais. Turbūt pakankamai dažnai kyla klausimai: ar/kaip/kokiais būdais kriminologija padeda mums atrasti kažką naujo? Kokios problemos kyla taikant mokslinius metodus kriminologijoje? Kaip atrasti tinkamą teorinį interpretacinį kontekstą? Ir gausybė kitų mums visiems aktualių klausimų, kuriems konferencijos pavadinimas suteikia daug erdvės.

Todėl kviečiame diskutuoti apie tai kartu ir teikti teminius/probleminius pranešimus arba pristatyti šiuo metu Jūsų vykdomus darbus/tyrimus kriminologine tematika, diskutuoti Jums rūpimais akademiniais klausimais. Pranešėjai, parengę straipsnius, turės galimybę teikti juos mokslo žurnalui “Kriminologijos studijos”.

Į konferenciją kviečiame registruotis iki birželio 7 d. (penktadienio) adresu: renata.giedryte@teise.org. Registruojantis prašome pervesti ir konferencijos mokestį. Renata Giedrytė patvirtins Jūsų registraciją ir užfiksuos papildomus pageidavimus, jeigu tokių turėsite.

Konferencijos mokestis LKA nariams – 75 lt., LKA nariams studentams – 50 lt. Kitiems konferencijos dalyviams – 270 lt. Jeigu konferencijos dalyvis (-ė) atvyksta tik į pagrindinę konferencijos dieną, šeštadienį, birželio 29 d., (be nakvynės), kuomet ir bus skaitomi dauguma pranešimų, tuomet dalyvio mokestis yra 40 lt. Konferencijos mokestį prašome pervesti į Asociacijos sąskaitą: nr. LT14 7044 0600 0758 0784, AB SEB Bankas, banko kodas: 70440.

Konferencijos programą pradėsime penktadienio vakare (birželio 28 d.), šeštadienį visą dieną skaitysime ir klausysimės pranešimų, diskutuosime, o baigsime renginį – sekmadienio ryte, pusryčiais. Detalią konferencijos programą paskelbsime birželio viduryje.

Praėjusių metų patirtis parodė, kad LKA konferencija – puiki proga sužinoti, padiskutuoti, pasidalyti idėjomis ir patirtimi tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje. Taip pat tai graži galimybė suburti kriminologų bendruomenę Lietuvoje ir puoselėti profesinę bendrystę. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Turite daugiau klausimų, mielai atsakysime – info@kriminologija.lt

Publikavo skiltyje Asociacijos veikla

Mieli Lietuvos kriminologų asociacijos nariai ir kolegos,

Sveikiname su Lietuvos kriminologų diena! Tai pirmoji mūsų profesinė šventė. Šią dieną 2010 metais buvo įkurta Lietuvos kriminologų asociacija. Kviečiame būti aktyviais, puoselėti mūsų profesinę bendrystę, konstruktyviai diskutuoti tarpusavyje bei su visais, kuriems įdomi kriminologija. Linkime įdomaus bendravimo, kūrybos džiaugsmo, įkvėpimo naujiems atradimams ir tyrinėjimams bei didelės sėkmės darbuose ir gyvenime!

LKA vardu -

Jolanta Aleknevičienė
Asociacijos pirmininkė

Publikavo skiltyje Renginiai

Š. m. gegužės 27 d. (pirmadienį), Lietuvos kriminologų dienos proga, kviečiame dalyvauti paskaitoje „Nusikaltėliai ir aukos, budeliai ir pasmerktieji XVIII a. Vilniuje“. Paskaitą skaitys Dr. Domininkas Burba. Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9/1) 201 auditorijoje 15 val. Paskaitos su diskusija trukmė 1 val.

Dr. Domininkas Burba, Vilniaus Edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros lektorius – istorikas, kurio interesai glūdi XVIII a. Lietuvos istorijoje. Jo tyrimuose beveik nerasime standartinės istorijos atributų – didikų ir jų užkariavimų, teritorinių pasikeitimų, kurie pažįstami iš vadovėlių. Jo tyrimai apima socialinius reiškinius, nusikaltimus ir bausmes, istorijos ir politikos santykius. Tarp lektoriaus publikacijų, rasime: „Bajorijos kriminaliniai nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a.“, „Paprotys paleisti pasmerktąjį prašant merginai“, „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų gyventojų socialinis portretas 1766-1799 m.“, „Nusikaltimai ir bausmės Vilniaus pilininko jurizdikoje XVIII amžiaus antrojoje pusėje“, „Vilniaus pilies bokšto kalėjimas XVIII a. Lokalizacija, bausmių pobūdis ir atlikimo praktika“.

Lietuvos kriminologų asociacija kartu su Kriminologinių studijų centru kviečia visus besidominčius ateiti, pasiklausyti ir padiskutuoti!