Publikavo skiltyje Nuomonės

Bielefelde vykusioje nusikaltimų prevencijos konferencijoje profesorius Nielsas Christie skaitė pranešimą apie atkuriamąjį teisingumą ir Norvegijos reakciją į A. Breiviko žudynes.

Pranešimo tekstas pristatomas oficialioje svetainėje:

Atkuriamasis teisingumas paprastai reiškia, kad kalbame apie individus arba nedideles grupeles žmonių, kurie nukentėjo arba prarado kažką svarbaus – nuo orumo iki materialaus turto. Jie susitinka su pažeidėju arba pažeidėjais, tuomet bandoma atkurti situaciją ir sugrąžinti prarastą garbę. Kažką panašaus į atkuriamojo teisingumo procesą išgyveno ir reikšminga Norvegijos visuomenės dalis, pažeista per 2011 m. liepos 22 chaosą.

Šiame pranešime bus gvildenamos žudynės Norvegijoje, įvykio aplinkybės, atsakomieji veiksmai, teismo byla ir kaip visą tą laiką buvo išsaugotas orumas. Norvegijos visuomenė per tą laikotarpį prarado gyvybes ir patyrė siaubingą kančią, tačiau įgijo ypatingų savybių. Apibendrindamas, profesorius Christie kelia klausimą apie tai, ką dabar daryti su žmogumi, įvykdžiusiu tiek žmogžudysčių. Kūnas įkalintas veikiausiai iki gyvos galvos. Bet ar jo žodžiams bus leidžiama laisvai ištrūkti iš kalėjimo kameros ir padrąsinti bendraminčius visame pasaulyje?

Pilnas pranešimo tekstas anglų kalba.
Pranešimo santrauka vokiečių kalba.

Už nuorodą dėkojame H. J. Kerneriui ir G. Sakalauskui.

Publikavo skiltyje Nuomonės

LKA narė, Mykolo Romerio universiteto podoktorantūros mokslininkė stažuotoja Salomėja Zaksaitė komentuoja praėjusios savaitės žmogžudystę Ukmergėje. Mokslininkė kartu yra ir šokiruotos šachmatininkų bendruomenės dalis, todėl jos žvilgsnis apima tiek kriminologijos bei baudžiamosios teisės, tiek žmogiškumo pjūvius.

Salomėja ZaksaitėNeseniai Lietuvą sukrėtusi tragedija Ukmergėje privertė suklusti visą šalį kartu su viena po kitos nuvilnijančiomis skambiomis antraštėmis ir po jų „automatiškai“ sekančiomis nuotraukomis, kuriose vaizduojama kvadratinė languota lenta. Tik ar tikrai įvykiui turėjo reikšmės, kad kaltininkas – šachmatininkas?
Atsakyti į užduotą klausimą įmanoma iš įvairių perspektyvų, kurios reprezentuotų skirtingus požiūrio taškus. Vienas iš jų – kriminologinis, teorinis. Remiantis tokiu požiūriu, stigmatizuoti žmogų ir pačius šachmatus dėl to, kad taip „patraukliau“ skamba žurnalistinių straipsnių antraštės, yra ne tik netikslu, bet ir nekorektiška. Nekorektiška, nes visai neaišku, ar šie dalykai susiję, o jei ir susiję, daugiausiai galbūt būtų galima įžvelgti koreliaciją, bet ne priežastingumą. O ir koreliacija svyruojanti: pastovaus darbo nebuvimas ir pajamų trūkumas kelia didesnę frustraciją ir, ko gero, būtų „arčiau“ agresyvaus elgesio ištakų nei pralaimėjimai ir pergalės prieš realius ar virtualius varžovus. Dar daugiau, panašios šachmatininkų-žudikų ar krepšininkų-prievartautojų „etiketės“ demonizuoja tam tikros visuomenės dalies (esą „svetimos“, „kitokios“, „ne mūsų“) narius, taip potencialiai gali būti kurstoma neapykanta ir skatinamas visuomenės susiskaldymas. Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Renginiai

2014 m. sausio 14 d. 11 val. Lietuvos mokslų akademijoje iš ciklo „Susipažinkime su kandidatais į 2013 m. Lietuvos mokslo premijas“ vyks susitikimas su prof. habil. dr. Danute Gailiene, kuri supažindins su savo mokslo darbų ciklu „Suicidinis elgesys ir trauminės patirties padariniai bei įveika Lietuvos socialinių transformacijų kontekste (1998-2012)“.

 Registracija El. paštu e.griciute@lma.lt Tel. 8 692 45332

 

Publikavo skiltyje Asociacijos veikla

Lietuvos kriminologų asociacija visiems savo nariams ir tinklapio skaitytojams linki šiltų ir jaukių žiemos švenčių, įdomių ir sparnuotų profesinių siekių bei sėkmės ateinančiais metais!

 

Publikavo skiltyje Renginiai

2013 m. spalio 22-24 d. VU Kriminologinių studijų centras kviečia dalyvauti žymaus italų kriminologo Dario Melossi paskaitų cikle. Paskatos anglų kalba vyks Vilniuje, VU Filosofijos fakultete, Universiteto g. 9/1, 201 aud. Jos skirtos teisės, kriminologijos, psichologijos, sociologijos dėstytojams, praktikams ir studentams, o taip pat visiems, besidomintiems kriminologijos bei baudžiamosios politikos sritimis.

Paskaitų programa
Spalio 22, 11:00 – 13:15
„The cycle of the canaille: migration, punishment and the long cycle of the economy“

Spalio 23, 11:00 – 13:15
„At the intersection of law, migration and the economy: comparing the United States and Europe“

Spalio 24, 11:00 – 12:30
„The processes of criminalization of migrants, democracy and the ‘Constitution’ of the European Union“

Registracija į renginį vyksta iki spalio 21 dienos el. paštu ieva.labanauskaite@fsf.vu.lt.

Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Asociacijos veikla

Šiandien jūsų dėmesiui – kvietimas sudalyvauti diskusijoje Seime apie tai, į ką reikėtų atsižvelgti, ir ką reikėtų keisti, kad Lietuvos gyventojai jaustųsi saugesni, o didelį atgarsį sukeliančių nusikaltimų vyktų mažiau. Tuo pačiu, kviečiame visus įsijungti į virtualią diskusiją mūsų svetainėje ir komentaruose palikti savo nuomones bei pasiūlymus.

Laba diena,

Reaguodama į pastarojo meto skaudžius įvykius, kurių metu žuvo nekalti žmonės, spalio 11 dieną Seime rengiu diskusiją tema: „Ar saugu gyventi Lietuvoje?“.

Pastaraisiais mėnesiais šalį sukrėtė tragiški įvykiai. Biržuose iš pravažiuojančio automobilio apšaudyti du jaunuoliai, iš kurių vienas žuvo. Panevėžio rajone itin brutaliai nužudyta jauna mergina, taip ir nespėjusi prisišaukti pagalbos. Visuomenė sukrėsta ir įaudrinta, svaidomasi kaltinimais policijai, skamba priekaištai valdžiai. Vis daugiau žmonių įsigyja ginklus ir savigynos priemones, kad apsisaugotų nuo galimų nusikaltėlių išpuolių.

Ką galime ir turime padaryti, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės jaustųsi saugesni? Kaip išvengti tragedijų ir beprasmių mirčių bei užkirsti kelią nusikaltėlių siautėjimui? Kviečiame Jus dalyvauti diskusijoje ir pateikti savo įžvalgas bei siūlymus, kaip pakeisti grėsmę keliančią situaciją.
Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Paskutinėje interviu dalyje profesorius Viktoras Justickis dalinasi savo moksliniais interesais ir tyrinėjimais. Kalbino Jolanta Aleknevičienė ir Aušra Pocienė. Ankstesnės interviu dalys: pirmoji, antroji

Jolantos Aleknevičienės nuotrauka

Kai Jūs galvojate apie savo darbus, Jums pačiam, kuris atrodo pats brangiausias, įdomiausias, vertingiausias?

Praktiškai beveik visi. Jie kažkokie tokie. Tas mąstymas kažkokiom temom, jis yra svarbi mano gyvenimo dalis. Ir kada aš paimu knygą, kai prisimenu, kaip tas viskas vyko, su tuo straipsniu, tie susirašinėjimai, kaip ten draugystės, neapykantos ir meilės ir taip toliau… Viskas taip gyvai.. Aš neturiu jokių iliuzijų dėl genialumo. Aš žinau, kad čia postmodernistinė visuomenė, kur tiesa viso labo yra tik šituo momentu ir nieko daugiau. Bet tos asociacijos, kurios lydi gyvenime… Tai konferencija, tai žmogus, tai… Trumpai tariant, tie darbai daugiausia informacijos jie man pasakoja apie mane. Aš kažkur paskaičiau. Yra nuostabus toksai apibrėžimas, kas yra genialumas. Genialumas – tai kai žmogus keičiasi greičiau negu jis pats save sugeba atpažinti. Kada jūs paimat tokius dalykus: nejaugi čia aš sugalvojau ?! Va toks genialumas buvo. Tu sugalvodavai kažką, prasižiodavai ir pats sau dareisi įdomus. Jau matei, kad tu jau ne tas žmogus, o kažkoks kitoks. Ir aš matau tokį kažkokį atspindį. Taip, tas mokslinis straipsnis… Viešpatie, dabar milijonai tokių straipsnių. Ir jie, praeis trys keturi metai ir vėl bus kiti straipsniai, kiti autoriai ir taip toliau. Ir visgi liks vienas žmogus, kuriam tas straipsnis bus įdomus. Tai būtent aš.
Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Šiandien tęsiam pokalbį su MRU profesoriumi Viktoru Justickiu. Pirmojoje interviu dalyje jis kalbėjo apie lietuviškos kriminologijos užuomazgas ir savo kelią į šią discipliną, o šiandien gvildena, kokia yra kriminologijos padėtis, kas įkvepia kriminologą ir kodėl verta rinktis kriminologijos studijas. Kalbėjosi Aušra Pocienė ir Jolanta Aleknevičienė.

Viktoras JustickisJolantos Aleknevičienės nuotrauka

Sakėte, kad kriminologija anksčiau išgyveno gerus laikus, dabar – nelabai. Gal galėtumėt plačiau pakomentuoti?

Kriminologijos pradžia buvo labai tokia viliojanti. Tarybiniais laikais, kada ji pas mus atsirado, tai buvo pagaliau kažkas realesnio negu baudžiamoji sankcija, kažkoks poveikis nusikaltėliams. Tada visiems buvo aišku, kad kalėjimas nieko netaiso, kad bausmės žmonės nebijo. Kad tie dalykai neveikia. Ir tai buvo akivaizdu. Kitaip, jeigu jie veiktų, kalėjimų nebebūtų. O jų buvo tiek pat ir tiek pat. Ir tada buvo pirmoji viltis. Uch, galvojau, tuoj mes pažiūrėsim, ištirsim priežastis, pašalinsim priežastis ir viskas bus tvarkoj. Ir kažkaip su tom priežastim nesisekė. Taigi, pradžioj buvo toks pakilimas, o paskui žemyn žemyn „ėjo interesas“. Buvo įkurtas kriminologinis skyrius Lietuvoje, Teismo ekspertizės institute. Jie kažką veikė. Bet jau į juos žiūrėjo kaip į kažkokį lotynų kalbos tyrimą. Na reikia, priklauso tokiam mokslui egzistuoti. Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Šį rudenį pristatome naują rubriką – interviu su žymiais Lietuvos kriminologais apie jų tyrinėjimus, kriminologijos mokslą, studijas ir dar daug kitų dalykų. Su mūsų pašnekovu vasarį kalbėjosi Aušra Pocienė ir Jolanta Aleknevičienė. Šis pašnekovas – profesorius Viktoras Justickis, žymus Mykolo Romerio universiteto mokslininkas, parašęs studentams gerai pažįstamus kriminologijos ir teisės psichologijos vadovėlius, vienas iš nepriklausomos lietuviškos kriminologijos pradininkų, savo darbuose paliečiantis ir psichologijos, ir teisės, ir medicinos, ir informatikos, ir matematikos temas. Pirmojoje interviu dalyje Viktoras atskleidžia, kas yra kriminologija, kokios buvo jos užuomazgos Lietuvoje, ir kaip prasidėjo paties profesoriaus kriminologinės kelionės.

Jolantos Aleknevičienės nuotrauka

Pokalbis prasideda vartant profesoriaus sudaryto vadovėlio „Kriminologija“ puslapius…

Kai jau viską parašiau, perskaičiau ir jaučiu, kad kažko trūksta. Net nuotraukas [aut. past. - Lietuvos kriminologų] įdėjau. Supratau, kad šito reikia. Situacija buvo tokia. Aš parašiau tekstą. Nunešiau recenzuoti. Atrodo, Genovaitė [Babachinaitė] turėjo recenzuoti, A. Dapšys ir dar kažkas. Jie paskaitė, „gerai“ sako. Pasakė pastabas. Ir pastabos buvo priešingos vienos kitoms. Vienam tai buvo super sudėtinga, kitam per paprasta, vienam per moksliška, kitam per rytietiška… Man kažkaip pirmą kart „daėjo“, kiek subjektyvi yra kriminologija kaip mokslas. Tai žymiai daugiau negu poezija, negu… Žinot, būna vienas rašytojas mums patinka, kitas – ne. Čia lygiai tas pats. Visi rašo tiek skirtingai ir mąsto tiek skirtingai, kad tikrai daugiau panašu į poeziją negu į kažkokį mokslą. Na ir maža to… Poetai, tai jie bent supranta, kad jie skirtingi turi būti. O čia kiekvienas šventai įsitikinęs, kad jo rašymo būdas yra vienintelis, moksliškas, teisingas ir taip toliau …[juokiasi]. Pastabos buvo pakankamai taiklios.
Ir tada aš supratau (ilgai galvojau apie tai), kodėl taip yra. Ir šnekėjau su jais -kodėl tu taip manai?
Skaičiau apie kažkokio žmogaus istoriją. Apie tai, kaip formavosi jo mokslinis stilius. Ir po to paaiškėjo, kad, bent paties autoriaus nuomone, tai, kaip jis rašo, tai yra vienas iš pagrindinių jo pasiekimų. Ne mažesnis negu tai, ką jis sugalvoja.
Na ir tada nutariau visų paprašyti, kad kiekvienas pasirinktų geriausią kažkokį tai „gabaliuką“ ir patalpintų kaip pavyzdį. Buvo tokia mintis: kad čia autoriaus individualus stilius, individualus laimėjimas. Ir štai – geriausi [jų] „gabaliukai“. Ir vėlgi aš visiems nunešiau pažiūrėti… Nebuvo nei vieno, kuris nepasakytų: tu ne tą gabaliuką parinkai (!). Ir visi pasirinko kažkokį kitą. Iš to aš supratau, kad maža to, kad kiekvienas turi savo stilių kažkokį ir kiekvienas galvoja, kad tas jo mokslinio rašymo, mąstymo stilius yra ne kažkas unikalaus, bet atvirkščiai – yra jo „mainstream“, kad taip ir turi būti, bet dar ką – kad tas jų stilius nenuspėjamas (!) [juokiasi] Štai kaip rašomi tekstai. Toks linksmas yra gyvenimas.
Skaityti toliau »