Publikavo skiltyje Kita

Informuojame, kad dėl didelio užsiregistravusių dalyvių skaičiaus, konferencijos vieta perkeliama į Teisingumo ministerijos konferencijų salę adresu Gedimino pr. 30. Kadangi sveikinimo žodžius sakys Teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, šiek tiek koreguota ir konferencijos programa. Programą galite atsisiųsti pdf formatu.

Su atnaujinta programa galite susipažinti žemiau:

 

PROGRAMA

8.00 Dalyvių registracija

I pranešimų sekcija. Moderuoja Antanas Jatkevičius, Lietuvos teisės institutas

8.30 Konferencijos atidarymas

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio sveikinimo žodis

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininko Simono Nikarto sveikinimo žodis

Lietuvos teisės instituto direktorės Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės sveikinimo žodis

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekano Arūno Poviliūno sveikinimo žodis


8.45 Aleksandras Dobryninas, Vilniaus universitetas
Įbauginimas, prevencija ir dekriminalizacija: teoriniai ir praktiniai aspektai
9.00 Gintautas Sakalauskas, Lietuvos teisės institutas/Vilniaus universitetas
Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės
9.15 Algimantas Čepas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras
Sinergija nusikaltimų prevencijoje: Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos modelis
9.30 Alfredas Kiškis, Mykolo Romerio universitetas
Viktimologinė nusikaltimų prevencija: ar užtenka vien saugotis?
9.45 Diskusijos

10.15 Kavos pertrauka

II pranešimų sekcija. Moderuoja Jolanta Aleknevičienė, Lietuvos karo akademija
10.40 Evaldas Visockas, Lietuvos teisės institutas
Pasitikėjimu grįstos kriminalinės justicijos politikos perspektyvos Lietuvoje
10.55 Maryja Šupa
Socialinė kontrolė miesto erdvėje: Vilniaus atvejis
11.10 Artūras Paltarackas, HNIT-BALTIC
Geografinės įžvalgos ir nusikaltimų prevencija
11.25 Arūnas Acus, Liutauras Kraniauskas, Klaipėdos universitetas
Erdvinė nusikaltimų analizė ir jos implikacijos: kuo pavojinga GIS ir sociologinės vaizduotės bičiulystė?
11.40 Diskusijos

12.00 Pietų pertrauka

III pranešimų sekcija. Moderuoja Evaldas Visockas, Lietuvos teisės institutas
13.00 Laima Žilinskienė, Vilniaus universitetas
Formuotojų ir praktikų nesuderinamumo aspektai kriminologijos lauke
13.15 Liutauras Lukošius, Advokatas
Ar baudžiamoji atsakomybė yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė „baltųjų apykaklių“ nusikaltimams?
13.30 Rugilė Trumpytė, Transparency International Lietuvos skyrius
Prieš įteisinant korupciją: ką tyrimai sako apie įtakos darymą sprendimų priėmimui Lietuvoje?
13.45 Gytis Andrulionis, Advokato Gyčio Andrulionio kontora
Viešojo sektoriaus informacijos viešinimas – reikalavimai, praktika, rezultatai. Ar savitikslis procesas gali virsti efektyviu prevencijos įrankiu?
14.00 Diskusijos

14.20 Kavos pertrauka

14.40 Salomėja Zaksaitė, Mykolo Romerio universitetas
Ar įmanoma dopingo vartojimo prevencija? Rusijos lengvaatlečių atvejo studija
14.55 Ilona Michailovič, Liubovė Jarutienė, Lietuvos teisės institutas
Lygtinio paleidimo teorijos ir praktikos peripetijos
15.10 Rūta Vaičiūnienė, Lietuvos teisės institutas
Įkalinimo įstaigų Lietuvoje reformavimo kryptis, įgyvendinimas, implikacijos
15.25 Diskusijos

16.00 Konferencijos uždarymas

 

 

 

Laisvė

Publikavo skiltyje Renginiai

Nors Bausmių vykdymo kodekso normų pakeitimai sudaro sąlygas taikyti lygtinį paleidimą platesniam nuteistųjų ratui, pastebimas paradoksas: statistika rodo, kad lygtinai paleidžiamų asmenų skaičius pastaraisiais metais mažėjo.

Kas nulemia tokias tendencijas? Tyrimo, kurio dalis rezultatų bus pristatyti Lietuvos kriminologų konferencijoje, pamatas ir pagrindinis atspirties taškas yra  dr. Andželikos Vosyliūtės anksčiau atlikta teismų praktikos lygtinio paleidimo bylose analizė. Ši analizė atskleidė, kad, nagrinėjant lygtinio paleidimo bylas, teismuose neretai remiamasi itin skirtingais kriterijais, o kai kuriais atvejais tie patys kriterijai teismų yra interpretuojami nevienodai. Be to, A. Vosyliūtės tyrimo rezultatai rodo, kad, atsiradus palankesnėms galimybėms įvertinti lygtinio paleidimo siekiančių nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką, teismai vis dar yra linkę remtis kiek kitokiais nuteistąjį charakterizuojančiais kriterijais. Nors pastaraisiais metai priimti Bausmių vykdymo kodekso normų pakeitimai sudaro sąlygas taikyti lygtinį paleidimą platesniam nuteistųjų ratui, vis dėlto statistiniai duomenys rodo, kad lygtinai paleidžiamų asmenų skaičius pastaraisiais metai mažėjo.

Stebint tai, kaip pastaraisiais metais yra taikomas lygtinio paleidimo institutas, kyla klausimas, kas gali turėti įtakos teismų praktikos skirtumams, lygtinio paleidimo taikymo arba netaikymo motyvams, sąlyginai nedideliam lygtinai paleidžiamų asmenų skaičiui. Ieškodamos atsakymų į šiuos klausimus, mokslininkės žvelgia į lygtinio paleidimo taikymo problemas iš kelių skirtingų perspektyvų. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriuo gilintasi į lygtinio paleidimo komisijų darbą, jų sprendimus veikiančius veiksnius, taip pat nagrinėti teisėjų darbo ir sprendimų priėmimo ypatumai, analizuotos socialinio tyrimo išvados dėl lygtinio paleidimo siekiančių asmenų. Tyrimu siekta aprėpti kuo daugiau veiksnių, galinčių turėti įtakos lygtinio paleidimo taikymui ir atsižvelgti į atskirų lygtinio paleidimo pakopų ypatumus, neapsiribojant vien teismų praktika.

Atlikto tyrimo rezultatai turėtų padėti tiek teoretikams, tiek praktikams pamatyti lygtinį paleidimą teisėjų ir lygtinio paleidimo komisijų narių akimis bei paskatinti dialogą, bendradarbiavimą tarp sprendimus priimančių teisėjų, pataisos namų darbuotojų, visuomenės atstovų. Taip pat tyrimo rezultatai turėtų padėti atrasti konstruktyvius esamų problemų dėl lygtinio paleidimo sprendimo būdus, pateikti rekomendacijas dėl sklandesnio šio instituto taikymo.

Teisininkės, kriminologės dr. Ilonos Michailovič ir teisės psichologijos Liubovės Jarutienės pranešimas „Lygtinio paleidimo teorijos ir praktikos peripetijos“ balandžio 8 dieną bus skaitomas kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos  konferencijoje “Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika”.

 

dr. Algimantas Čepas

Publikavo skiltyje Renginiai

„Nusikaltimai – rimtas reikalas, todėl neturi būti paliktas tik policijos rūpesčiui,“ – skelbia legendinis Skotland Jardo šūkis. Kodėl ši išmintis vis dar vangiai įsisąmoninama mūsų šalyje?

Jau dešimt metų nusikaltimų Lietuvoje mažėja. Bet smurto mastais Lietuva vis dar gerokai išsiskiria Europoje. Vien nužudymų mūsų valstybėje padaroma beveik šešiskart daugiau nei kitose Europos šalyse. Tokią skaudžią statistiką nulemia prastai veikiantis nusikaltimų prevencijos mechanizmas. Nusikaltimų prevencija, pastangos išrauti nusikaltimų šaknis –  kažkada buvo bent jau deklaratyviai pripažįstamos kaip svarbus valstybės ir visuomenės gyvenimo elementas. Tačiau jau beveik dešimtmetį nusikaltimų prevencijai pripažįstama svarba menksta. Pati prevencijos sąvoka stumiama iš valstybės institucijų žodyno. Formuojasi klaidingas požiūris, kad nusikaltimų prevencija – tik policijos reikalas.

Kriminogeninė situacija – įvairiapusis reiškinys, kuris gali būti gerinamas tik bendromis valstybės, savivaldybių, viešojo ir verslo sektorių pastangomis. Apie tai, kad trūksta institucijų bendradarbiavimo, kalbėta po kiekvienos pastarojo meto tragedijos: Dembavoje, Kėdainiuose, Kražiuose ir kitur. Tačiau kas daroma? Nedaug. Kol kas kalbos ir lieka kalbomis. Vis dėlto net ir puikiai dirbančios valstybinės ir nevalstybinės institucijos veikdamos atskirai nepasieks tokių rezultatų, kurie būtų įmanomi apjungus turimus resursus ir disponuojamus pajėgumus.

Tokį reikšmingą – jungiamąjį – vaidmenį galėtų atlikti gerosios Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybių praktikos pavyzdžiui įkurtas Nusikaltimų prevencijos Lietuvoje centras. Per du dešimtmečius turtingą institucinę patirtį sukaupęs Centras užsibrėžė ambicingą tikslą – atgaivinti Nacionalinę nusikaltimų prevencijos tarybą kaip valstybės institucijų, savivaldos, bendruomenių, verslo ir viešojo sektorių forumą, kuriame būtų dalijamasi naujausia patirtimi, su kokiomis problemomis susiduriama skirtinguose Lietuvos regionuose ir kokie jų sprendimo būdai multiplikuotini valstybės mastu, generuojamos ir remiamos socialinės iniciatyvos krimimogeninei situacijai gerinti.

Teisininko, kriminologo dr. Algimanto Čepo pranešimas „Sinergija nusikaltimų prevencijoje: Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos modelis“ balandžio 8 dieną bus skaitomas kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos  konferencijoje „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“.

 

Copy of Gintautas Sakalauskas_web

Publikavo skiltyje Kita

Gyventojų rūpestis saugumu, kylančios tariamos ar tikros grėsmės ir baimės – bet kurios visuomenės gyvenimo dalis. Tuo pačiu – ir politinių sprendimų objektas. Nes politiniame lygmenyje – ypač artėjančių rinkimų akivaizdoje – ignoruoti gyventojams svarbią nusikalstamo elgesio prevencijos temą būtų pernelyg neįžvalgu.

Spręsti ar „spręsti“ – kai politiniu lygiu imamasi nusikalstamo elgesio problemos, kriminologai gali nesunkiai nustatyti, kuris iš galimų būdų yra prioritetinis. Lietuvoje buvo, yra ir turbūt bus tiek vienų, tiek ir kitų sprendimų pavyzdžių. Žvelgiant į pastarųjų metų aktualijas, kriminologine prasme graudžiai atrodo prieš metus pavasarį priimta „Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programa“: daug su elementariomis šiuolaikinėmis kriminologinėmis žiniomis ir žinomais kriminologinių tyrimų rezultatais nesuderinamų nuostatų. Priešingas pavyzdys – kiek anksčiau priimta „Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programa“.

Tiek blogosios, tiek gerosios praktikos pavyzdžiai įdomūs, diskutuotini bei vertintini. Pirmiausia, jie parodo valdžios institucijų suvokiamą nusikalstamo elgesio ir jo prevencijos galimybių diskursą, turimą kriminologinį įdirbį ir apskritai – pagarbą mokslinėms žinioms. Antra, toks įvertinimas leidžia prognozuoti valdžios numatytų priemonių veiksmingumą bei efektyvumą.

Tyrimai rodo, kad nusikalstamo elgesio gali būti daugiau arba mažiau. Šiandien jau įmanoma išskirti bei įžvelgti tam tikrą nusikalstamo elgesio struktūrą, dinamiką ar paplitimą lemiančius veiksnius. O kaip nustatyti šių veiksnių kilmę?

Teisininko, kriminologo dr. Gintauto Sakalausko pranešimas „Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės“ balandžio 8 dieną bus skaitomas kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos  konferencijoje „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“

 

Publikavo skiltyje Renginiai

Šiemet Lietuvos kriminologų asociacijos konferencija skirta nusikaltimų prevencijos temai. Temai, kuri paskutiniu metu persikėlė į antrą planą, dėl politinio nestabilumo regione ir ekonominių iššūkių valstybei.

Tačiau nusikaltimų prevencijos poreikis nesumažėjo. Priešingai. Šiuolaikinių valstybių viešo saugumo politikoje nusikaltimų prevencija užima vis svarbesnį vaidmenį. Nuo požiūrio, kad situaciją išspręs vis griežtesnės nusikaltimų kontrolės priemonės, pereinama prie vadybinio nusikaltimų kontrolės modelio. Valstybinių institucijų kovą su pasekmėmis (nusikaltimais), keičia nuomonė, kad reikėtų orientuotis į žalos visuomenei ir valstybei mažinimą. Todėl vis daugiau kalbama apie kriminalinės justicijos reinvesticiją – duomenimis pagrįstą požiūrį į viešą saugumą, įkalintų asmenų skaičiaus ir su tuo susijusių valstybės išlaidų mažinimą, strategijas, kurios gali sumažinti nusikaltimų ir sumažinti recidyvo atvejų. Kaip pagrindinius pagalbininkus šiame darbe valstybės pasitelkia mokslininkus kriminologus, sociologus, psichologus, teisininkus.

Balandžio 8 d. vyksiančioje konferencijoje mokslininkai ir praktikai savo pranešimuose kalbės apie tai ką rodo jų tyrimai, kokie egzistuoja įrankiai nusikaltimų prevencijai ir kaip juos galima pritaikyti efektyvesnei nusikaltimų prevencijos ir kontrolės politikai. Konferencijos pranešimai apims tokias svarbias temas kaip efektyvios nusikaltimų prevencijos politikos formavimas, korupcinių nusikaltimų kontrolės mechanizmai, įkalintų asmenų resocializacija ir kitas naujai atsirandančias nusikaltimų kontrolės temas.

Kviečiame į konferenciją ne tik klausyti pranešimų, bet ir aktyviai dalyvauti diskusijose.

Programą galite atsisiųsti pdf formatu. O čia galite užsiregistruoti.

Publikavo skiltyje Kita

Kviečiame susipažinti Mykolo Romerio universiteto išleista monografija “Nusikalstamumas ir jo prevencijos perspektyvos”.

Džiaugiamės ir sveikiname monografijos autorius, Kriminologų asociacijos narius, dr. doc. Alfredą Kiškį,  dr. Svetlaną Justickają, prof. habil dr. Viktorą Justickį ir dr. Roką Uscilą.

Monografijoje nagrinėjamas dviejų pagrindinių informacijos šaltinių apie nusikalstamumą – registruoto nusikalstamumo statistikos ir viktimologinių tyrimų (apklausų) duomenų – panaudojimas vertinant nusikalstamumą. Šie du informacijos šaltiniai atskleidžia labai skirtingą nusikalstamumo vaizdą ir vienas kitą papildo. Monografijoje apžvelgiama šių dviejų šaltinių panaudojimo užsienio šalyse patirtis. Sukurtas šių duomenų integravimo (sujungimo) modelis ir jis pritaikytas nusikalstamumui Lietuvoje tirti bei vertinti. Aptariamos nusikalstamumo prevencijos mūsų šalyje problemos ir perspektyvos. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos, susijusios su nusikalstamumo Lietuvoje vertinimu ir jo prevencija. Monografija bus naudinga studentams, mokslininkams, praktikams, plačiajai visuomenei – visiems, kas domisi nusikalstamumu Lietuvoje bei jo prevencija.

Monografijos tekstas yra laisvai prieinamas: http://ebooks.mruni.eu/product/nusikalstamumas-lietuvoje-ir-jo-prevencijos-perspektyvos

Publikavo skiltyje Renginiai

Šių metų birželio 26-27 d. Vilniuje vyko LKA ir VU suorganizuota konferencija „Kriminologija kaip pašaukimas ir kaip profesija“ (konferencijos programa). Tai buvo jau 27-as renginys iš kasmetinio Baltijos kriminologų konferencijų ciklo. Pristatome pranešimų medžiagą, ir dėkojame pranešėjams, kurie sutiko pasidalinti savo prezentacijomis. Skaitantiems rusiškai rekomenduojame perskaityti prof. Gilinskio įspūdžius Peterburgo deviantologijos centro svetainėje. Gerų prisiminimų!

Baltijos kriminologų konferencija 2014Konferencijos dalyviai. Aleksandro Dobrynino nuotrauka

Prof. Dr. Aleksandras Dobryninas, Vilnius University, LT
Values of criminologists and horizons of criminology

Dr. Gintautas Sakalauskas, Vilnius University, Law Institute of Lithuania, LT
Uncomfortable criminology

Dr. Katja Eman, University of Maribor, SI; Prof. Dr. Gorazd Meško, University of Maribor, SI
Criminology as Vocation and Profession – Slovenian Perspectives and Challenges
Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Tyrimai

Lietuvos teisės instituto mokslininkų grupė išleido monografiją “Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje”. Ši monografija yra skirta specifinei atkuriamojo teisingumo problematikai aptarti, kuria siekiama sukurti išsamų mokslinį pagrindą atkuriamajam teisingumui taikyti Lietuvoje ir vienai iš jo formų – nusikalstamos veikos aukos ir kaltininko mediacijai.

Tyrimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal programą „Mokslininkų grupių projektai“. Finansavimo sutarties Nr. MIP-016/2013.

Monografijos autoriai: dr. I. Michailovič (vad.), dr. S. Bikelis, dr. A. Čepas, dr. M. Dobrynina, dr. R. Simaitis, D. Šneideris, L. Ūselė, J. Venckevičienė.

Monografijos tekstas yra laisvai prieinamas Lietuvos teisės instituto interneto svetainėje: http://teise.org/Mokslo_darbai.html

Sveikiname autorius ir džiaugiamės dar vienu jų svariu indėliu į kriminologijos mokslą.

 

Publikavo skiltyje Tyrimai

Išleista kolektyvinė monografija: „Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje“, kurioje analizuojami ir interpretuojami visuotinės dotacijos projekto „Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-049) metu atliktų tyrimų teoriniai ir empiriniai rezultatai.

Projekto mokslinės grupės nariai ir monografijos autoriai – sociologas, kriminologas prof. dr. Aleksandras Dobryninas, teisininkas doc. dr. Remigijus Merkevičius, ekonomistas, sociologas doc. dr. Vincentas Giedraitis, psichologė, kriminologė doc. dr. Ilona Čėsnienė ir sociologė, kriminologė dr. Margarita Dobrynina – siekė atsakyti į klausimą, kaip vyksta kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje, kokios žinojimo formos apie pamatinius kriminalinės justicijos principus paplitusios tarp įvairių socialinių grupių, kokie yra šių žinojimų organizavimo mechanizmai ir kokia jų sąveika.
Skaityti toliau »

Publikavo skiltyje Renginiai

Rugsėjo 26 d., penktadienį, kviečiame dalyvauti baigiamajame visuotinės dotacijos Projekto „Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-049) informaciniame seminare, kuris vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9/1, Vilnius) 201 auditorijoje. Seminaro pradžia 10 val., numatoma pabaiga – 13 val. Parsisiųsti programą.

Renginio metu mokslinės grupės nariai – Aleksandras Dobryninas (projekto vadovas), Remigijus Merkevičius, Vincentas Giedraitis, Ilona Čėsnienė ir Margarita Dobrynina – supažindins seminaro dalyvius su mokslinio projekto pagrindiniais teoriniais ir empiriniais rezultatais. Vykdant projektą buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vyksta kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje, kokios žinojimo formos apie pamatinius kriminalinės justicijos principus yra paplitusios tarp įvairių socialinių grupių, kokie yra šių žinojimų organizavimo mechanizmai ir kokia yra jų sąveika. Seminaro dalyviai bus supažindinti su teisiniais, filosofiniais, sociologiniais, ekonominiais bei psichologiniais kriminalinės justicijos suvokimo aspektais, taip pat galės dalyvauti diskusijoje apie šiuolaikinės kriminalinės justicijos recepcijos visuomenėje problemas ir jos gerinimo perspektyvas.

Informacinio seminaro metu bus pristatyta ir naujai išleista kolektyvinė monografija: „Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje“, kurioje analizuojami ir interpretuojami atliktų tyrimų rezultatai.

Projektas ir renginys finansuojami pagal 2007-2013 m. Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1.3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“.

Prašome registruotis į šį seminarą iki š. m. rugsėjo 25 dienos el. paštu: ieva.labanauskaite@fsf.vu.lt