dr. Algimantas Čepas

Publikavo skiltyje Asociacijos veikla, Kriminologija

Lietuvos kriminologų asociacijai (LKA) nuo spalio vadovauti praėjo teisininkas, kriminologas dr. Algimantas Čepas. Naujasis per pusšimtį kriminologų vienijančios asociacijos vadovas teigia sieksiąs iš esmės keisti visuomenėje paplitusį stereotipinį baudžiamosios teisės suvokimą, o kriminologiją atskleisti ne tik kaip mokslo šaką, bet ir įdomią, šiek tiek paslaptingą ir Lietuvoje vis dar ganėtinai egzotišką profesiją.

Išsamiau apie planuojamas asociacijos veiklas informuoja naujienų portalas 15min.lt: http://bit.ly/2dBIdOB

organisation

Publikavo skiltyje Kriminologija, Renginiai

Rugsėjo 30 d. vykusio Lietuvos kriminologų asociacijos Visuotinio narių susirinkimo metu išrinkta 2016-2018 m. LKA valdyba.

Valdybos pirmininku tapo:

dr. Algimantas Čepas, teisininkas, kriminologas, Nusikaltimų prevencijos centro direktorius, Vilniaus pažangių studijų instituto vadovas.

„Kriminologija – daugiau nei mokslo šaka, tai – pripažįstama ir gerbiama profesija. Todėl vienas iš užsibrėžtų valdybos tikslų – veikti ne tik sau, bet ir kitiems: operatyviai reaguosime į Lietuvos ir pasaulio aktualijas, dalinsimės žiniomis, teiksime siūlymus ir patarimus. Organizacija vienija būrį puikių savo srities žinovų, norinčių kalbėti aktualiausiomis temomis ir gebančių formuoti sveiką požiūrį į kasdienius visuomenės procesus. Sieksime, kad asociacija sėkmingai plėstųsi, išlaikydama mokslinę kryptį, bet tuo pačiu jungtų tiek mokslininkus, tiek kriminologus-praktikus,“ – būsimas LKA veiklos gaires apibrėžia dr. A. Čepas.

Visuotiniame susirinkime dalyvavusių LKA narių sprendimu, asociacijos valdybą taip pat sudarys:

1. dr. Jolanta Aleknavičienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, VU,

2. dr. Margarita Dobrynina, Lietuvos teisės institutas, VU,

3. Rimantė Gaičevskytė, LR Teisingumo ministerija,

4. Renata Giedrytė-Mačiulienė, Lietuvos teisės institutas,

5. Liutauras Lukošius, advokatas,

6. dr. Simonas Nikartas, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos,

7. dr. Gintautas Sakalauskas, Lietuvos teisės institutas, VU,

8. Laura Ūselė, Lietuvos teisės institutas.

Linkime komandai sklandžių ir įdomių darbų!

Worldpress nuotr.

Publikavo skiltyje Kriminologija

Sėkmingai organizuojama probacija turi įtakos visuomenės saugumui, nusikalstamo elgesio mažinimui ir sklandžiam nuteistų asmenų integravimui į visuomenę. Kaip užtikrinti efektyvią probaciją?

Įžvalgos ir gerosios praktikos užsienio pavyzdžiai – kriminologų Gintauto Sakalausko ir Liubovės Jarutienės mokslo studijoje „Probacijos veiksmingumo vertinimas“: http://bit.ly/1TBySR7 .

wikitravel.org nuotr.

Publikavo skiltyje Renginiai

Birželio 16-18 dienomis Baltijos šalių kriminologai kviečiami susitikti Taline. XXIX-ojo seminaro tema – „Nusikaltimas, kultūra ir socialinė kontrolė“.

Dalyvavimas seminare yra nemokamas, tačiau kelionės ir apgyvendinimo išlaidas dalyviai padengia savarankiškai.

Išsamesnė informacija skelbiama socialiniame tinkle Facebook.

 

 

dr. Algimantas Čepas

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Nusikaltimą padaręs žmogus iš gyvenimo žaidimo iškrenta dvejopai: fiziškai (patekęs į įkalinimo įstaigą) ir psichologiškai (pažeidęs taisykles kitų akyse tampi nepilnaverčiu žaidėju). Kodėl ir kaip reikalinga padėti nusikaltusiam žmogui integruotis į visuomenę? Kokios įtakos turi įkalinimo sąlygos? Kaip Lietuvoje yra kuriama humaniškesnė aplinka nuteistiesiems bei stengiamasi suteikti jiems galimybę pasitaisyti?

Esminius pokyčius įkalinimo įstaigose apžvelgia Nusikaltimų prevencijos Lietuvoje centro direktorius, kriminologas dr. Algimantas Čepas. Publikaciją skaitykite naujienų portale DELFI: http://bit.ly/272rnvR .

Rugilė Trumpytė

Publikavo skiltyje Kita

Sužinoti, kokios interesų grupės dalyvauja sprendimų priėmime Lietuvoje, praktiškai – neįmanoma misija. Dažniausiai interesų grupės politikus ir valstybės tarnautojus siekia paveikti neoficialiais būdais, pasinaudodami pažintimis, siūlydami finansinį atlygį, aukodami arba kitaip remdami politines partijas. Pernai „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto lobistinės veiklos tyrimo rezultatai atskleidė, kad efektyviausiai šias strategijas panaudoja ne registruoti lobistai, o asociacijos.

Tyrimas parodė, kad lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje neveikia ir ši veikla šalyje vis dar suvokiama primityviai. Dėl taip ir nesusiformavusios atskaitingos lobistinės veiklos praktikos, neefektyvaus  reguliavimo ir nepakankamo politikų atskaitingumo priimant sprendimus atsiranda reali rizika, kad sprendimai bus priimami įteisinant korupciją. Apie tokius atvejus, kai valdžios atstovai priimdami sprendimus siekė naudos konkrečioms interesų grupėms, neatsižvelgdami į visuomenės interesus, teigia žinantys 8 iš 10 verslininkų.

Net geriausi lobistinę veiklą reguliuojantys įstatymai turi spragų, tačiau pasaulinė praktika rodo, kad sprendimų priėmimą praskaidrina ir atskiros iniciatyvos.  Prie atskaitingesnio sprendimų priėmimo prisideda efektyvios kaštų ir naudos analizės, konkretūs sprendimų argumentai, siūlomų sprendimų poveikio analizė. Be to, sprendimų priėmimą praskaidrintų ir politikų viešinami susitikimų protokolai, kai juose aptariami su oficialiomis jų pareigomis susiję klausimai.

Kaip Lietuvoje priimami įstatymai? Kokie būdai galėtų būti pasitelkti kovojant su korupcijos įteisinimu?

“Transparency International” Lietuvos skyriaus projektų vadovės Rugilės Trumpytės pranešimas “Prieš įteisinant korupciją: ką tyrimai sako apie įtakos darymą sprendimų priėmimui Lietuvoje” jau šį penktadienį bus skaitomas Lietuvos kriminologų asociacijos organizuojamoje konferencijoje „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“.

Konferencijos programa: http://www.kriminologija.lt/.

Išsamesnė informacija: Evaldas Visockas, el. paštas evaldas.visockas@teise.org, tel. +37061205626.

registration is closed

Publikavo skiltyje Kita

Mielieji,

informuojame, kad dėl gausaus susidomėjusių konferencija „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“ skaičiaus, registracija skelbiama baigta.

Ačiū už aktyvų domėjimąsi nusikaltimų prevencijos tema!

Tai pat primename apie pasikeitusią renginio vietą: konferencija vyks Teisingumo ministerijos Konferencijų salėje (Gedimino pr. 30, IV aukštas, Vilnius).

Iki malonaus bei turiningo pasimatymo renginyje!

prof. dr. Aleksandras Dobryninas

Publikavo skiltyje Kita

„Nėra nieko praktiškesnio negu gera teorija“, ­ – buvo įsitikinęs garsusis psichologas Kurtas Lewinas.  Pažvelgus į nusikaltimų prevencijos praktikos istoriją nesunku pastebėti, kad žinomiausi ir efektyviausi projektai visuomet buvo formuojami atsižvelgiant į tam tikras kriminologines idėjas, galinčias atsakyti į opiausias visuomenės kriminogenines problemas.

Egzistuoja trys pagrindinės socialinės tvarkos palaikymo būdus aiškinančios teorijos. Kriminologai klasikai bausmei priskiria įbauginimo funkciją, kai bausmė suprantama kaip valstybės perspėjimas piliečiams: nebandykite pažeisti pamatinių piliečių teises saugančių įstatymų, nes gauta neteisėta nauda arba malonumas bus su kaupu atsvertas patirto bausmės skausmo.

Kriminologai pozityvistai nusikaltimą traktuoja kaip nesėkmingą individualios arba kolektyvinės adaptacijos prie besikeičiančių socialinių sąlygų fenomeną. Tai yra savotiška socialinė patologija, kurią reikia arba gydyti, arba prevenciškai užbėgti už akių. Žinant veiksnius, kurie sukelia negalavimą, įmanoma parinkti priemones arba procedūras, sumažinančias arba pašalinančias susirgimo riziką. Tokiu principu veikia visos garsios prevencinės programos.

Kritiniai ir kultūriniai kriminologai nusikaltimus traktuoja kaip socialinį konstruktą, atspindintį visuomenėje egzistuojančius kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius konfliktus. Nusikaltimus galima dekonstruoti arba – kalbant kriminologine kalba – dekriminalizuoti. Dekriminalizacija suponuoja ne tiek formalų tam tikro nepageidaujamo veiksmo išbraukimą iš nusikalstamų veikų sąrašo, kiek politinį kriminalizaciją lemiančių veiksnių įveikimą ir pašalinimą.

Įvardinti socialinės tvarkos palaikymo būdai patys savaime nėra universalūs. Kiekvienas iš jų turi privalumų, bet turi ir trūkumų, nubrėžia savo tinkamumo ribas ir sritis, kuriose jie neveikia, arba net sukelia priešingą efektą. Visuotinio recepto, kuris tiktų visiems, visada ir visur, nėra. Nebent toks receptas atkartotų Aristotelio politinę formulę: „viską reikia gerai sumaišyti“. Tačiau prevencinių įrankių pasirinkimas ir jų proporcija yra ne mokslininko arba vykdytojo, bet išmintingo politiko kompetencija, be kurios, deja, net pačios geriausios teorijos niekada netaps gerosiomis praktikomis.

Vilniaus universiteto Kriminologinių studijų centro vadovo profesoriaus Aleksandro Dobrynino pranešimas „Įbauginimas, prevencija ir dekriminalizacija“ bus skaitomas balandžio 8 dieną vyksiančioje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“.

dr. Alfredas Kiškis

Publikavo skiltyje Kita

1,5 milijardo eurų arba 5 procentai bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas. Sumažinus nusikalstamumo žalą bent dešimtadaliu, Lietuvos visuomenė neprarastų (sutaupytų) po 150 milijonų eurų kasmet.

Vieni žmonės daugybę kartų nukenčia nuo nusikaltimų, kiti – ypatingai retai. Įtakos tam turi žmonių elgesys, išvaizda, turtinė padėtis, lytis, amžius ir kitos savybės. Viktimologinė prevencija – viena iš nusikaltimų prevencijos rūšių. Tai priemonės, kurių asmenys imasi, kad netaptų nusikaltimų aukomis. Daugelis žino labiausiai paplitusius saugojimosi būdus, apie kitus nėra girdėję, tačiau net ir žinodami žmonės ne visada kruopščiai saugosi dėl įvairių priežasčių. Dažnai nusikaltimo grėsmė tiesiog atrodo mažai tikėtina.

Veiksminga, tinkamai organizuojama nusikalstamumo prevencija yra viena iš pelningiausių veiklos sričių. Tyrimai rodo, kad kai kurios nusikaltimų prevencijos priemonės yra ypatingai ekonomiškai naudingos – prevencijai išleistas 1 doleris leidžia sutaupyti net iki 12 dolerių. Ar daug yra verslo sričių, kuriose pasiekiamas toks rezultatas? Tačiau, kad veiksminga nusikalstamumo prevencija vyktų plačiu mastu ir duotų daug naudos, reikalinga jos galva, rankos ir kojos – tai pagal pažangiausių valstybių patirtį veikiantys Nacionalinė nusikalstamumo prevencijos taryba ir Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras.

Kai kuriems nusikaltimams galima pasiruošti arba, kaip liaudyje sakoma, užbėgti už akių. Nuo pasiruošimo priklauso, kokio dydžio žalą patirsime: ji gali būti milžiniška ar sumažinta iki minimumo. Kokių priemonių turėtų būti imtasi? Ką mums reikia žinoti ir suprasti?

Kriminologo, viktimologo dr. Alfredo Kiškio pranešimas “Viktimologinė nusikaltimų prevencija: ar užtenka vien saugotis?” bus skaitomas balandžio 8 dieną kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje “Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslassusitinka su praktika”.