tie and clock

Publikavo skiltyje Interviu

Aukštesnio visuomenės socialinio sluoksnio atstovai neretai daro rafinuotus, sunkiau išaiškinamus ir didelę žalą visuomenei darančius nusikaltimus – tokie pastebėjimai padaryti nagrinėjant nusikaltimus, kuriuos įvykdė asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą, savo profesinėje srityje pasiekę daug laimėjimų, dalyvaujantys visuomeninėje veikloje. Dažniausi ir pavojingiausi baltųjų apykaklių nusikaltimai šiandien – korupcija ir finansinės machinacijos.

Kriminologo, teisininko Liutauro Lukošiaus įžvalgos naujienų portale DELFI: http://bit.ly/2gN0p7E

theatre

Publikavo skiltyje Nuomonės

Kriminologė Salomėja Zaksaitė į teatrą žvelgia kaip į mediją atskleidžiant apgaulę, kaltę ir atsakomybę. Kaip teatras skatina smurtinį elgesį ir nusikaltimus? Kaip meninė empatija gali tapti ir pavojingu ginklu, ir naudingas įrankiu, darančiu įtaką socialiniam gyvenimui? Įdomias įžvalgas skaitykite virtualiame žurnale „Naujasis židinys-Aidai“: http://bit.ly/2h7WC5N .

Viktoras Justickis

Publikavo skiltyje Renginiai

Spalio 13 d., penktadienį, profesoriui Viktorui Justickiui bus įteiktas apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos kriminologijai.

Renginio pradžia – 17 val.

Vieta: VU Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9), 201 auditorija. 

Kviečiame dalyvauti!

profesorius Aleksandras Dobryninas

Publikavo skiltyje Interviu

Jeigu asmeninės bibliotekos lentynos lūžta nuo kriminalinių romanų, žiūrimiausių filmų repertuare dominuoja trileriai, o mėgstamiausia naujienų rubrika yra nusikaltimai ir nelaimės – ar tai požymiai, kad turi potencialo tapti kriminologu/-e?

Ne, toli gražu. Tačiau tokiam žmogui pasiūlyčiau kuo greičiau pradėti studijuoti kriminologiją, nes ji gali padėti išvengti pavojingos ligos: bėgimo nuo gyvenimo. Nors kriminologija lyg ir analizuoja „tamsiąją“ asmenybes pusę, tikra kriminologo aistra – gyvenimas, kuriame niekas nieko neskriaudžia, įgyvendinamos geriausios žmogiškosios savybės, o katastrofa arba mirtis veikiau yra neišvengiamų fizinių procesų išdava, nei beprotiškos homo sapiens veiklos rezultatas. Kaip sakydavo žinomas JAV kriminologas Travisas Hirshi, pagrindinis kriminologijos klausimas – ne kodėl žmonės daro nusikaltimus, o kodėl absoliuti dauguma jų nedaro.

Geras kriminologas – koks jis?
Gerą kriminologą sunku apibūdinti. Jį reikia pamatyti ir pabūti šalia jo. Man pasisekė būti šalia garsaus Lietuvos kriminologo profesoriaus Jurijaus Bluvšteino ir, kiek trumpiau, –  vieno iš kriminologinio abolicionizmo pradininko, olandų profesoriaus Louko Hulsmano. Jie ir suformavo mano kriminologijos supratimą bei viziją. Manyčiau, kiekvienas rimtai studijuojantis kriminologiją ankščiau arba vėliau atranda savo „gerą kriminologą“.

Sociologijos ir kriminologijos magistrantūros studijos pritraukia įvairių sričių atstovų. Sociologai, psichologai, istorikai, politologai, žurnalistai – tai toli gražu ne baigtinis kriminologija susižavinčių specialistų sąrašas. Kodėl žmonės, atrodytų, visiškai iš nesusijusių sričių ateina į kriminologiją?

Kriminologiją kūrė ne kriminologai, o filosofai, ekonomistai, teisininkai, matematikai, medikai, sociologai ir psichologai. Tik paskui buvo apsižiūrėta ir nuspręsta, kad bendrą visų jų mokslinį produktą vertėtų pavadinti kriminologija. Taigi, kriminologija iš prigimties yra tarpdalykinis mokslas, o tikri kriminologai – plačios erudicijos ir interesų žmonės.

Kokios kriminologų perspektyvos Lietuvoje?

Kadangi įstatymų pažeidėjai buvo, yra ir bus, o teisėsaugoje ir kitose institucijose auga supratimas apie kriminologų naudą visuomenės saugumui, esu įsitikinęs, kad kriminologų poreikis tik didės.

Trys argumentai, kodėl verta rinktis Sociologijos ir kriminologijos magistrantūros studijas?

1 argumentas. Studentai įgyja sociologo ir kriminologo kompetencijų, t.y. po magistrantūros baigimo gali dirbti tiek kriminologo, tiek sociologo darbą.

2 argumentas. Susipažįstama ne tik su sociologiniais, teisiniais, psichologiniais nusikaltimų ir nusikalstamo elgesio teoriniais aspektais, bet mokslinės praktikos metu galima patobulinti žinias dirbant policijoje, laisvės atėmimo įstaigose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kitose su teisėsauga susijusiose institucijose.

3 argumentas. Studijuoti tiesiog yra smagu: dėstytojai – aistringi savo sričių profesionalai, administracija – efektyvi ir geranoriška, auditorijos – jaukios, kolegos studentai – itin motyvuoti, o visa tai vainikuoja ypatinga Universiteto dvasia.

Ateities kriminologija … ?

Tai jūs, pasirenkantys kriminologiją kaip profesiją ir gyvenimo iššūkį :)

Jolanta Alekneviciene (E.Kurausko nuotr.)

Publikavo skiltyje Kita

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete pradedama dėstyti nauja studijų programa „Kriminologija“. Kriminologė dr. Jolanta Aleknevičienė teigia, kad tokie specialistai, turintys įvairių tarpdalykinių žinių ir išmanantys platų kontekstą, galės plėtoti dialogą su įvairiais ekspertais ir siūlyti konkrečių kriminogeninių problemų sprendimus.

Tokios studijų programos nėra nei kitose Baltijos šalyse, nei daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių. Kas padiktavo tokios programos poreikį?

Kriminologijos specialistų praktikų, kurie geba analizuoti socialinę ir kriminogeninę informaciją, išmanyti kriminologinių tyrimų metodus, profesionaliai pakomentuoti įvykius, poreikį aiškiai išsako Lietuvos teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai. Tokių žinių poreikis akcentuojamas teisiniuose dokumentuose, kriminologijos studijos yra Vakarų Europos valstybių, JAV, Kanados, Australijos ir kitų universitetų programų sąrašuose. Ne mažiau svarbu yra tai, kad kriminologijos bakalauro programa Vilniaus universitete suteikia galimybę studentams likti Lietuvoje.

Kaip galėtumėte paprastai ir aiškiai moksleiviams, kurie renkasi, ką studijuoti, pasakyti, kas yra kriminologija?

Kriminologija – tai žvilgsnis į nusikaltimus kaip socialinius reiškinius. Ji aiškina, kas daro įtaką nuo visuomenės priimtų normų nukrypstančiam ir nusikalstamam elgesiui, tiria visuomenės atsaką į tokį elgesį, svarsto, kokios galimos tokio elgesio kontrolės ir prevencijos formos.

Kartu tai – talpus tarpdalykinis mokslas, jungiantis sociologiją, teisę, psichologiją, biologiją ir kitus mokslus. Baigę studijas absolventai bus pasirengę dirbti įvairiose baudžiamosios justicijos ir kitose nusikaltimų kontrolę bei prevenciją užtikrinančiose institucijose – ministerijose ir savivaldybėse, policijoje, prokuratūroje, bausmių vykdymo ir probacijos sistemoje, žmogaus teisių gynimo, korupcijos ir narkotikų kontrolės prevencijos, pabėgėlių integracijos, pagalbos nusikaltimų aukoms srityse, taip pat mokslinių tyrimų centruose ir privačiame sektoriuje. Absolventai galės tęsti studijas sociologijos ir kitų socialinių mokslų krypčių magistrantūroje Lietuvoje ir užsienyje.

Kokios kriminologijos perspektyvos Lietuvoje?

Panašu, kad gyvename įbaimintoje visuomenėje, kurioje žmonės nesijaučia saugūs dėl savęs, savo artimųjų, valstybės ateities. Bijanti visuomenė negali būti laisva, kūrybiška ir gyvybinga. Kriminologai, kaip įvairių dalykinių žinių turintys ir platų kontekstą išmanantys specialistai, gali plėtoti dialogą su įvairiais ekspertais ir siūlyti konkrečių kriminogeninių problemų sprendimus. Kartu kriminologija suteikia teorinį metodologinį ir empirinį pagrindą spręsti nusikaltimų ir jų kontrolės problemas, o ne įsivaizdavimą, kaip turi būti. Žinoma, perspektyvos priklauso ir nuo kriminologinės minties tradicijos, kriminologinių tyrimų infrastruktūros ir finansavimo galimybių, galių pozicijų, vyraujančių temų, kriminologų įsidarbinimo ir kitų veiksnių.

Visas interviu publikuojamas VU naujienų portale.

VU galite pasirinkti tiek Kriminologijos bakalauro, tiek Sociologijos ir kriminologijos magistro studijas


Criminology

Publikavo skiltyje Kriminologija

Tobulų nusikaltimų nebūna. Visuomenės, kurioje nusikalstamos veiklos nevyktų, – taip pat. Tad šiandien kriminologas yra būtinas specialistas, gebantis ne tik įvertinti šalies kriminogeninę situaciją, bet ir rasti atsakymus į sudėtingus, tačiau visuomenei itin aktualius klausimus:

Kodėl kai kurie pavojingi veiksmai laikomi nusikaltimais, kiti ne?

Kas lemia nusikalstamą ir nuo visuomenės priimtų normų nukrypstantį elgesį?

Ar nusikaltimų statistika parodo tikrąją padėtį?

Kokia yra bausmės paskirtis?

Ar žmogų galima „pataisyti“?

Kaip ir kodėl visuomenė skirtingai reaguoja į nusikaltimus?

Kokie nusikaltimai lieka nematomi?

Kaip užkirsti kelią socialiniams konfliktams, vedantiems prie nusikaltimo?

KRIMINOLOGIJA nagrinėja nusikaltimus kaip socialinius reiškinius, analizuoja veiksnius, turinčius įtakos nusikalstamam elgesiui, tiria socialines reakcijas į visuomenės normų pažeidimus bei nustato negatyvių socialinių reiškinių kontrolės ir prevencijos gaires.

Kriminologijos studijos yra išskirtinės, nes:

1. Studijų programoje yra integruotos kriminologijos, sociologijos, teisės ir psichologijos mokslų žinios bei suteikiami kitų giminingų kriminologijai dalykų pagrindai;

2. Itin daug dėmesio skiriama žinių ir analitinių įgūdžių taikymui praktikoje;

3. Dėstytojų kolektyvas yra savo srities profesionalai, žymūs Lietuvos kriminologai, teisininkai, sociologai ir psichologai, turintys dėstymo praktikos įvairiuose Lietuvos ir Vakarų Europos universitetuose.

4. Ši studijų programa – pirmoji Lietuvoje. Dar daugiau: tokių studijų nėra nei Baltijos šalyse, nei daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių. Tuo tarpu kriminologijos specialistų paklausa kasmet tik didėja.

Kriminologijos bakalauro studijų programa rengia kriminologijos specialistus, gebančius nagrinėti nusikaltimus kaip socialinius reiškinius, analizuoti veiksnius, kurie daro įtaką nusikalstamam elgesiui ir gebančius prisidėti prie efektyvios baudžiamosios justicijos politikos įgyvendinimo.

Studijos vyks VU Filosofijos fakultete. Trukmė – 3,5 metų. Pabaigus studijas suteikiamas socialinių mokslų bakalauras. Tai yra nuolatinės dieninės studijos.

Išsamesnė informacija ir Kriminologijos bakalauro studijų programa: http://www.fsf.vu.lt/studijos/bakalauro-studijos/studiju-programos/kriminologija