tree1

Publikavo skiltyje Nuomonės

Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos ragina Lietuvos Respublikos Prezidentę J.E. Dalią Grybauskaitę grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti kitų metų valstybės biudžetą.

Mūsų vertinimu, 2017 m. gruodžio 12 d. Seimo priimtame ateinančių metų valstybės biudžete numatyta nepakankamai lėšų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti.

Nepaisant reikšmingo ekonomikos augimo Lietuvoje, leidusio pastaruoju metu priartėti prie BVP vienam gyventojui Europos sąjungos (ES) vidurkio, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai išlieka vieni mažiausių visoje ES.

Lyginant su kaimyninėmis panašaus ekonomikos lygio valstybėmis, tokiomis kaip Estija, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra 2-2,5 karto mažesni. Pagal oficialius SODRA duomenis, mokslininkai ir dėstytojai Lietuvoje uždirba mažiau už kur kas žemesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus.

Susiklosčiusi padėtis yra netoleruotina. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo bus sunkiau atitaisyti vis gausesnį protų ir talentų nutekėjimą svetur ir pasitraukimą į kitus ekonomikos sektorius. Seimo numatyti papildomi 22,6 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti menkai taiso padėtį. Nepaisant šio finansavimo padidinimo, ir taip nepakankama aukštojo mokslo (ir apskritai visos švietimo sistemos) finansavimo dalis nuo biudžeto ir BVP dar labiau mažėja.

Mūsų skaičiavimais, 2018 m. būtina skirti papildomai bent 66 mln. eurų, kad mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų 50%. Iki 2020 m. būtina skirti bent antratiek, kad, lyginant su dabartine padėtimi, aukštojo mokslo sektoriuje atlyginimai išaugų maždaug porą kartų ir taptų bent minimaliai konkurencingi tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Ilguoju laikotarpiu būtina pasiekti ir išlaikyti mokslininkų ir dėstytojų atitinkamą santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu: pusantro vidutinio darbo užmokesčio – lektoriams, asistentams, mokslo darbuotojams, ir iki 2-2,5 vidutinio darbo užmokesčio – docentams, profesoriams bei vyr. mokslo darbuotojams.

Kitąmet sukanka šimtas metų, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė. Simboliškai reikšminga sukaktis įpareigoja grįsti oficialias deklaracijas dėl šalies ateities realiais darbais.

Peržiūrėtas ateinančių metų biudžetas leistų kur kas tvirčiau siekti, kad aukštasis mokslas ir sumani, išsilavinusi visuomenė iš tiesų taptų vienu iš svarbiausių valstybės pažangos tikslų, o ne jos „paskutiniu prioritetu“.

 

Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas – prof. dr. Dalius Jonkus

Lietuvos filosofų draugijos prezidentė – dr. Audronė Žukauskaitė

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas – dr. Algimantas Čepas

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė – doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Lietuvos politologų asociacijos vardu – doc. dr. Liutauras Gudžinskas

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė – dr. Neringa Grigutytė

Lietuvos sociologų draugijos ir religijotyrininkų draugijos prezidentė – prof. dr. Milda Ališauskienė

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentė – prof. dr. Meilutė Ramonienė

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė – dr. Lina Leparskienė

 

resocializacija

Publikavo skiltyje Kriminologija, Renginiai

Kaip bausmę atlikusiam nuteistajam padėti sugrįžti į visuomenę? Atsakymų bus ieškoma lapkričio 9 d. vyksiančioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Resocializacija be įkalinimo: poreikis pažeidėjų elgesio korekcijos sistemos reinvesticijai“.

Žinomi Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei praktikai sieks įvertinti teisės pažeidėjų resocializacijos priemonių įgyvendinimo ir teisinio reguliavimo tendencijas, pasiekimus, iškylančias problemas ir poreikius, skatinti diskusiją apie resocializacijos plėtojimą.

Konferencija vyks Teisingumo ministerijos Konferencijų salėje (Gedimino pr. 30, 4 aukštas), pradžia – 9 val.

Išsamesnė informacija ir registracija: http://bit.ly/2A4Zd7f

 

tie and clock

Publikavo skiltyje Interviu

Aukštesnio visuomenės socialinio sluoksnio atstovai neretai daro rafinuotus, sunkiau išaiškinamus ir didelę žalą visuomenei darančius nusikaltimus – tokie pastebėjimai padaryti nagrinėjant nusikaltimus, kuriuos įvykdė asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą, savo profesinėje srityje pasiekę daug laimėjimų, dalyvaujantys visuomeninėje veikloje. Dažniausi ir pavojingiausi baltųjų apykaklių nusikaltimai šiandien – korupcija ir finansinės machinacijos.

Kriminologo, teisininko Liutauro Lukošiaus įžvalgos naujienų portale DELFI: http://bit.ly/2gN0p7E

theatre

Publikavo skiltyje Nuomonės

Kriminologė Salomėja Zaksaitė į teatrą žvelgia kaip į mediją atskleidžiant apgaulę, kaltę ir atsakomybę. Kaip teatras skatina smurtinį elgesį ir nusikaltimus? Kaip meninė empatija gali tapti ir pavojingu ginklu, ir naudingas įrankiu, darančiu įtaką socialiniam gyvenimui? Įdomias įžvalgas skaitykite virtualiame žurnale „Naujasis židinys-Aidai“: http://bit.ly/2h7WC5N .

Viktoras Justickis

Publikavo skiltyje Renginiai

Spalio 13 d., penktadienį, profesoriui Viktorui Justickiui bus įteiktas apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos kriminologijai.

Renginio pradžia – 17 val.

Vieta: VU Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9), 201 auditorija. 

Kviečiame dalyvauti!