M.Lankauskas: griežtos bausmės narkotikų problemos neišspręs

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės, Tyrimai

Griežtesnės bausmės nesumažina narkotikų paplitimo ir netgi apsunkina kovą su šia priklausomybe. Tačiau Lietuva vis dar laikosi konservatyvios pozicijos.

Kriminologas Mindaugas Lankauskas išsamiai apie narkotikų paplitimą, teisinės atsakomybės formas ir kodėl dekriminalizuoti nereiškia legalizuoti. Publikaciją skaitykite naujienų portale 15MIN: http://bit.ly/2pFwiFm

 

Ekspertai: lietuviai yra labai tolerantiški prievartai

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija, Tyrimai

Europos Komisijos smurto lyties pagrindu tyrimas atskleidžia susimąstyti verčiančią statistiką: kas trečias lietuvis įsitikinęs, kad tam tikromis aplinkybėmis seksualinė prievarta gali būti pateisinama. Apie tolerancijos ribas, kaltės perkėlimą ir valstybės požiūrį į seksualinius nusikaltimus įžvalgomis dalinasi asociacijos vadovas dr. Algimantas Čepas ir psichologė, Nusikaltimų prevencijos Lietuvoje centro direktoriaus pavaduotoja Odeta Pušinaitytė. Pokalbis publikuojamas naujienų portale 15MIN: http://bit.ly/2nDfmvi .

35 % lietuvių yra tolerantiški prievartai

Publikavo skiltyje Tyrimai

Flirtuojate, rengiatės seksualiai, vėlų vakarą vaikštinėjate be palydos? Tai – tik kelios priežastys, neva galinčios pateisinti lytinius santykius be asmens sutikimo.

Europos Komisijos paskelbto tyrimo rezultatai šokiruoja – 27 % europiečių lytinius santykius be asmens sutikimo galėtų pateisinti, remdamiesi tam tikromis situacijos aplinkybėmis.

„Smurtas prieš moteris yra išprovokuotas pačios aukos,“ – tokią poziciją deklaruoja dalis tyrimo dalyvių. Akcentuotina, kad šis nerimą keliantis įsitikinimas itin dažnai išreiškiamas ir Lietuvoje. Gėdinga Lietuvos statistika: seksualinę prievartą „pagrindžiančių“ veiksnių atrastų 35 % apklaustų tautiečių.

Tyrimą rasite čia: http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/75837

Išleista Lietuvos teisės instituto kolektyvinė monografija “Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje”

Publikavo skiltyje Tyrimai

Lietuvos teisės instituto mokslininkų grupė išleido monografiją “Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje”. Ši monografija yra skirta specifinei atkuriamojo teisingumo problematikai aptarti, kuria siekiama sukurti išsamų mokslinį pagrindą atkuriamajam teisingumui taikyti Lietuvoje ir vienai iš jo formų – nusikalstamos veikos aukos ir kaltininko mediacijai.

Tyrimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal programą „Mokslininkų grupių projektai“. Finansavimo sutarties Nr. MIP-016/2013.

Monografijos autoriai: dr. I. Michailovič (vad.), dr. S. Bikelis, dr. A. Čepas, dr. M. Dobrynina, dr. R. Simaitis, D. Šneideris, L. Ūselė, J. Venckevičienė.

Monografijos tekstas yra laisvai prieinamas Lietuvos teisės instituto interneto svetainėje: http://teise.org/Mokslo_darbai.html

Sveikiname autorius ir džiaugiamės dar vienu jų svariu indėliu į kriminologijos mokslą.

 

Išleista kolektyvinė monografija: „Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje“

Publikavo skiltyje Tyrimai

Išleista kolektyvinė monografija: „Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje“, kurioje analizuojami ir interpretuojami visuotinės dotacijos projekto „Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-049) metu atliktų tyrimų teoriniai ir empiriniai rezultatai.

Projekto mokslinės grupės nariai ir monografijos autoriai – sociologas, kriminologas prof. dr. Aleksandras Dobryninas, teisininkas doc. dr. Remigijus Merkevičius, ekonomistas, sociologas doc. dr. Vincentas Giedraitis, psichologė, kriminologė doc. dr. Ilona Čėsnienė ir sociologė, kriminologė dr. Margarita Dobrynina – siekė atsakyti į klausimą, kaip vyksta kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje, kokios žinojimo formos apie pamatinius kriminalinės justicijos principus paplitusios tarp įvairių socialinių grupių, kokie yra šių žinojimų organizavimo mechanizmai ir kokia jų sąveika.
Skaityti toliau »

Dviejų spindulių modelis ir pritaikymo pirminiai rezultatai

Publikavo skiltyje Tyrimai

Dr. Alfredas Kiškis (MRU) nuo 2010 metų tyrinėja, kaip būtų galima patikslinti nusikaltimų lygio apskaičiavimą, kombinuojant policijos registruojamus duomenis su viktimologinių tyrimų rezultatais. Būtent šie du šaltiniai ir sudaro du “spindulius”, kuriais remiasi tyrėjų kuriamas modelis. Veikiausiai nujaučiate, kad sujungti du tokius skirtingus rodiklius, su savo paklaidomis ir tikslumo problemomis nėra trivialu. Neseniai vyko šio modelio pristatymas, na o jeigu neturėjote progos sudalyvauti, daugiau galite pasiskaityti spūstelėję šią nuorodą ir parsisiuntę pristatymo skaidres, kuriomis dalinasi dr. Kiškis.