Nusikaltimų kontrolės kultūra šiuolaikinėje Rusijoje: kas labiausiai baugina visuomenę?

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

135 – tokią vietą praėjusių metų Korupcijos suvokimo indekso suvestinėje užima Rusija. Greta rikiuojasi Afrikos ir Vidurinės Azijos šalys. O patys rusai iš kartos į kartą perduoda anekdotą apie caro Petro I-mojo užmojus kovoti su korupcija, kai patikėtiniui įsakęs nubausti visus  kyšininkaujančius valstybės pareigūnus, išgirdo – kaip bebūtų apmaudu – vis dar aktualumo nepraradusį atsakymą: „Bet pone, negi pats vienas šalį valdysite?“.

„Korupcija toks dažnas reiškinys, kad Rusijos žmonės neįsivaizduoja, kad gali – o ir turi – būti visiškai kitaip. Kyšiai cirkuliuoja visur: moki policininkui, valstybės tarnautojui, medikui ar net mokytojui,“ – pastebi  kriminologas profesorius Yakov Gilinskiy. Organizuotas nusikalstamumas, kai ir vietos valdžios institucijos, ir policija veikia iš vien – tik siekdami ne bendro, o asmeninio gėrio –  taip pat itin dažna problema.

Tačiau eilinius Rusijos gyventojus labiausiai neramina nusikaltimai žmogaus sveikatai ir gyvybei. Šalyje, kurioje aukščiausiu lygmeniu vyksta gyvybės devalvacijos procesai, korupcija tampa opia, tačiau ne pačia svarbiausia problema.

Profesoriaus Yakov Gilinskiy pranešimas Nusikaltimų kontrolės kultūra šiuolaikinėje Rusijoje“ bus skaitomas birželio 28-29 dienomis vyksiančioje Baltijos kriminologų konferencijoje „Nusikaltimų kontrolės kultūra Baltijos regione“.

Konferencijos kalbos – anglų ir lietuvių su sinchroniniu vertimu. Konferencija vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 3, Teatro salė).

Apie planuojamą dalyvavimą konferencijoje maloniai prašome pranešti registruojantis el. paštu info@kriminologija.lt (nurodant vardą, pavardę, atstovaujamą instituciją ir užimamas pareigas). Registracija vyksta iki birželio 22.

Konferencijos programa – https://bit.ly/2K2tqfU.

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos kriminologų asociacija ir Vilniaus universitetas.

 

E.Visockas: Kas lemia pasitikėjimą teisėsauga?

Publikavo skiltyje Interviu, Nuomonės

Ar Lietuvos gyventojai pasitiki teisėsaugos institucijomis? Kas lemia pasitikėjimo jausmą arba jo nebuvimą? Kaip pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis veikia kriminogeninę šalies padėtį? Šiuos klausimus LRT radijo laidoje „10-12“ gvildeno kriminologas Evaldas Visockas. Nuo 25 min.: https://bit.ly/2tdJFMW

Susidomėjote? Išsamų pranešimą „Kas ir ką kalba apie policiją internete, ir kaip tai veikia Lietuvos visuomenę?“ E. Visockas skaitys Baltijos kriminologų konferencijoje „Nusikaltimų kontrolės kultūra Baltijos regione“.

G.Sakalauskas: demaskuojame neatsakingus žurnalistus!

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Naujienų portale DELFI publikuojamo teksto „Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai“ pavadinimas ir pateiktas vertinimas apie neva „nerimą keliančias tendencijas“ neatitinka tikrovės.

Kriminologijoje seniai žinoma, kad „tendencijų“ įvertinimui reikia analizuoti mažiausiai 5 metų, dar geriau – 10 metų laikotarpį. 2016 m. buvo registruotas pats mažiausias nužudymų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai skaičius nuo pat 1990 m. – tik 5, o 2017 m. šis skaičius (14) atitiko pastarųjų 10 metų vidurkį (14,6). Vertinant 10 metų tendenciją labai aiškiai matyti nužudymų, kuriais įtariami (kaltinami) nepilnamečiai skaičiaus mažėjimas. Pokytis per vienerius metus nerodo jokių tendencijų, o norint suprasti santykinai didelį analizuojamo skaičiaus skirtumą tarp 2016 m. ir 2017 m., reikėtų pirmiausia klausti, kodėl toks mažas šis skaičius buvo būtent 2016 m.? Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. visų registruotų nusikalstamų veikų skaičius žymiai sumažėjo.

 

Žinoma, kad nepilnamečių nusikalstamam elgesiui reikia atitinkamo mokslinio ir praktinio dėmesio, tačiau pirmiausia būtina suvokti tai, kad didžioji jų dalis daro turtines, o ne smurtines nusikalstamas veikas. Sunkus smurtas nėra nepilnamečių ar paauglių nusikalstamo elgesio sinonimas.

Mūsų supratimu, tokia teksto antraštė klaidina skaitytojus, skatina nepagrįstą baimę ir nerimą, verčia prisigalvoti įvairiausių banalių tokias „tendencijas“ neva aiškinančių socialinių ir politinių sąsajų, kurios laisvai liejasi komentaruose.

Norėdami daugiau apie nusikalstamą elgesį sužinoti moksliniais tyrimais pagrįstų įžvalgų, skaitykite kriminologinę mokslinę literatūrą.

Klaidinanti publikacija: http://bit.ly/2DiCKWC .

Apie nepilnamečius (ne)nusikaltėlius

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Paauglių nusikaltimų kasmet mažėja ir jie dažniausiai nėra sunkūs, tačiau viešojoje erdvėje kuriamas žiauraus, agresijos persisunkusio ir empatijos stokojančio paauglio įvaizdis. Koks tikrasis Lietuvos paauglio portretas? Atsakymų ieško naujienų portalo 15MIN žurnalistai.

A.Čepas: Lietuvos baudžiamoji politika yra labai perlenkta

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija, Nuomonės

„Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta kalbant ne tik apie nužudymus. Be to, esame vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kur bausmė iki gyvos galvos skiriama be teisės prašyti lygtinio paleidimo,“ – šalies baudžiamosios politikos ypatumus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ apžvelgė LKA vadovas teisininkas, kriminologas Algimantas Čepas.

Laidos įrašas pasiekiamas LRT Mediatekoje.

Pozicija dėl 2018 m. valstybės biudžeto (mokslininkų kreipimasis)

Publikavo skiltyje Nuomonės

Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos ragina Lietuvos Respublikos Prezidentę J.E. Dalią Grybauskaitę grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti kitų metų valstybės biudžetą.

Mūsų vertinimu, 2017 m. gruodžio 12 d. Seimo priimtame ateinančių metų valstybės biudžete numatyta nepakankamai lėšų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti.

Nepaisant reikšmingo ekonomikos augimo Lietuvoje, leidusio pastaruoju metu priartėti prie BVP vienam gyventojui Europos sąjungos (ES) vidurkio, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai išlieka vieni mažiausių visoje ES.

Lyginant su kaimyninėmis panašaus ekonomikos lygio valstybėmis, tokiomis kaip Estija, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra 2-2,5 karto mažesni. Pagal oficialius SODRA duomenis, mokslininkai ir dėstytojai Lietuvoje uždirba mažiau už kur kas žemesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus.

Susiklosčiusi padėtis yra netoleruotina. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo bus sunkiau atitaisyti vis gausesnį protų ir talentų nutekėjimą svetur ir pasitraukimą į kitus ekonomikos sektorius. Seimo numatyti papildomi 22,6 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti menkai taiso padėtį. Nepaisant šio finansavimo padidinimo, ir taip nepakankama aukštojo mokslo (ir apskritai visos švietimo sistemos) finansavimo dalis nuo biudžeto ir BVP dar labiau mažėja.

Mūsų skaičiavimais, 2018 m. būtina skirti papildomai bent 66 mln. eurų, kad mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų 50%. Iki 2020 m. būtina skirti bent antratiek, kad, lyginant su dabartine padėtimi, aukštojo mokslo sektoriuje atlyginimai išaugų maždaug porą kartų ir taptų bent minimaliai konkurencingi tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Ilguoju laikotarpiu būtina pasiekti ir išlaikyti mokslininkų ir dėstytojų atitinkamą santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu: pusantro vidutinio darbo užmokesčio – lektoriams, asistentams, mokslo darbuotojams, ir iki 2-2,5 vidutinio darbo užmokesčio – docentams, profesoriams bei vyr. mokslo darbuotojams.

Kitąmet sukanka šimtas metų, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė. Simboliškai reikšminga sukaktis įpareigoja grįsti oficialias deklaracijas dėl šalies ateities realiais darbais.

Peržiūrėtas ateinančių metų biudžetas leistų kur kas tvirčiau siekti, kad aukštasis mokslas ir sumani, išsilavinusi visuomenė iš tiesų taptų vienu iš svarbiausių valstybės pažangos tikslų, o ne jos „paskutiniu prioritetu“.

 

Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas – prof. dr. Dalius Jonkus

Lietuvos filosofų draugijos prezidentė – dr. Audronė Žukauskaitė

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas – dr. Algimantas Čepas

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė – doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Lietuvos politologų asociacijos vardu – doc. dr. Liutauras Gudžinskas

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė – dr. Neringa Grigutytė

Lietuvos sociologų draugijos ir religijotyrininkų draugijos prezidentė – prof. dr. Milda Ališauskienė

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentė – prof. dr. Meilutė Ramonienė

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė – dr. Lina Leparskienė

 

S.Zaksaitė: Žmoniškumo paieškos žmogžudžiuose: Teatras kaip medija atskleidžiant apgaulę, kaltę ir atsakomybę

Publikavo skiltyje Nuomonės

Kriminologė Salomėja Zaksaitė į teatrą žvelgia kaip į mediją atskleidžiant apgaulę, kaltę ir atsakomybę. Kaip teatras skatina smurtinį elgesį ir nusikaltimus? Kaip meninė empatija gali tapti ir pavojingu ginklu, ir naudingas įrankiu, darančiu įtaką socialiniam gyvenimui? Įdomias įžvalgas skaitykite virtualiame žurnale „Naujasis židinys-Aidai“: http://bit.ly/2h7WC5N .

M.Lankauskas: griežtos bausmės narkotikų problemos neišspręs

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės, Tyrimai

Griežtesnės bausmės nesumažina narkotikų paplitimo ir netgi apsunkina kovą su šia priklausomybe. Tačiau Lietuva vis dar laikosi konservatyvios pozicijos.

Kriminologas Mindaugas Lankauskas išsamiai apie narkotikų paplitimą, teisinės atsakomybės formas ir kodėl dekriminalizuoti nereiškia legalizuoti. Publikaciją skaitykite naujienų portale 15MIN: http://bit.ly/2pFwiFm