G.Sakalauskas: demaskuojame neatsakingus žurnalistus!

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Naujienų portale DELFI publikuojamo teksto „Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai“ pavadinimas ir pateiktas vertinimas apie neva „nerimą keliančias tendencijas“ neatitinka tikrovės.

Kriminologijoje seniai žinoma, kad „tendencijų“ įvertinimui reikia analizuoti mažiausiai 5 metų, dar geriau – 10 metų laikotarpį. 2016 m. buvo registruotas pats mažiausias nužudymų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai skaičius nuo pat 1990 m. – tik 5, o 2017 m. šis skaičius (14) atitiko pastarųjų 10 metų vidurkį (14,6). Vertinant 10 metų tendenciją labai aiškiai matyti nužudymų, kuriais įtariami (kaltinami) nepilnamečiai skaičiaus mažėjimas. Pokytis per vienerius metus nerodo jokių tendencijų, o norint suprasti santykinai didelį analizuojamo skaičiaus skirtumą tarp 2016 m. ir 2017 m., reikėtų pirmiausia klausti, kodėl toks mažas šis skaičius buvo būtent 2016 m.? Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. visų registruotų nusikalstamų veikų skaičius žymiai sumažėjo.

 

Žinoma, kad nepilnamečių nusikalstamam elgesiui reikia atitinkamo mokslinio ir praktinio dėmesio, tačiau pirmiausia būtina suvokti tai, kad didžioji jų dalis daro turtines, o ne smurtines nusikalstamas veikas. Sunkus smurtas nėra nepilnamečių ar paauglių nusikalstamo elgesio sinonimas.

Mūsų supratimu, tokia teksto antraštė klaidina skaitytojus, skatina nepagrįstą baimę ir nerimą, verčia prisigalvoti įvairiausių banalių tokias „tendencijas“ neva aiškinančių socialinių ir politinių sąsajų, kurios laisvai liejasi komentaruose.

Norėdami daugiau apie nusikalstamą elgesį sužinoti moksliniais tyrimais pagrįstų įžvalgų, skaitykite kriminologinę mokslinę literatūrą.

Klaidinanti publikacija: http://bit.ly/2DiCKWC .

Apie nepilnamečius (ne)nusikaltėlius

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Paauglių nusikaltimų kasmet mažėja ir jie dažniausiai nėra sunkūs, tačiau viešojoje erdvėje kuriamas žiauraus, agresijos persisunkusio ir empatijos stokojančio paauglio įvaizdis. Koks tikrasis Lietuvos paauglio portretas? Atsakymų ieško naujienų portalo 15MIN žurnalistai.

A.Čepas: Lietuvos baudžiamoji politika yra labai perlenkta

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija, Nuomonės

„Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta kalbant ne tik apie nužudymus. Be to, esame vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kur bausmė iki gyvos galvos skiriama be teisės prašyti lygtinio paleidimo,“ – šalies baudžiamosios politikos ypatumus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ apžvelgė LKA vadovas teisininkas, kriminologas Algimantas Čepas.

Laidos įrašas pasiekiamas LRT Mediatekoje.

Pozicija dėl 2018 m. valstybės biudžeto (mokslininkų kreipimasis)

Publikavo skiltyje Nuomonės

Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos ragina Lietuvos Respublikos Prezidentę J.E. Dalią Grybauskaitę grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti kitų metų valstybės biudžetą.

Mūsų vertinimu, 2017 m. gruodžio 12 d. Seimo priimtame ateinančių metų valstybės biudžete numatyta nepakankamai lėšų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti.

Nepaisant reikšmingo ekonomikos augimo Lietuvoje, leidusio pastaruoju metu priartėti prie BVP vienam gyventojui Europos sąjungos (ES) vidurkio, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai išlieka vieni mažiausių visoje ES.

Lyginant su kaimyninėmis panašaus ekonomikos lygio valstybėmis, tokiomis kaip Estija, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra 2-2,5 karto mažesni. Pagal oficialius SODRA duomenis, mokslininkai ir dėstytojai Lietuvoje uždirba mažiau už kur kas žemesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus.

Susiklosčiusi padėtis yra netoleruotina. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo bus sunkiau atitaisyti vis gausesnį protų ir talentų nutekėjimą svetur ir pasitraukimą į kitus ekonomikos sektorius. Seimo numatyti papildomi 22,6 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti menkai taiso padėtį. Nepaisant šio finansavimo padidinimo, ir taip nepakankama aukštojo mokslo (ir apskritai visos švietimo sistemos) finansavimo dalis nuo biudžeto ir BVP dar labiau mažėja.

Mūsų skaičiavimais, 2018 m. būtina skirti papildomai bent 66 mln. eurų, kad mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų 50%. Iki 2020 m. būtina skirti bent antratiek, kad, lyginant su dabartine padėtimi, aukštojo mokslo sektoriuje atlyginimai išaugų maždaug porą kartų ir taptų bent minimaliai konkurencingi tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Ilguoju laikotarpiu būtina pasiekti ir išlaikyti mokslininkų ir dėstytojų atitinkamą santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu: pusantro vidutinio darbo užmokesčio – lektoriams, asistentams, mokslo darbuotojams, ir iki 2-2,5 vidutinio darbo užmokesčio – docentams, profesoriams bei vyr. mokslo darbuotojams.

Kitąmet sukanka šimtas metų, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė. Simboliškai reikšminga sukaktis įpareigoja grįsti oficialias deklaracijas dėl šalies ateities realiais darbais.

Peržiūrėtas ateinančių metų biudžetas leistų kur kas tvirčiau siekti, kad aukštasis mokslas ir sumani, išsilavinusi visuomenė iš tiesų taptų vienu iš svarbiausių valstybės pažangos tikslų, o ne jos „paskutiniu prioritetu“.

 

Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas – prof. dr. Dalius Jonkus

Lietuvos filosofų draugijos prezidentė – dr. Audronė Žukauskaitė

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas – dr. Algimantas Čepas

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė – doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Lietuvos politologų asociacijos vardu – doc. dr. Liutauras Gudžinskas

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė – dr. Neringa Grigutytė

Lietuvos sociologų draugijos ir religijotyrininkų draugijos prezidentė – prof. dr. Milda Ališauskienė

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentė – prof. dr. Meilutė Ramonienė

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė – dr. Lina Leparskienė

 

S.Zaksaitė: Žmoniškumo paieškos žmogžudžiuose: Teatras kaip medija atskleidžiant apgaulę, kaltę ir atsakomybę

Publikavo skiltyje Nuomonės

Kriminologė Salomėja Zaksaitė į teatrą žvelgia kaip į mediją atskleidžiant apgaulę, kaltę ir atsakomybę. Kaip teatras skatina smurtinį elgesį ir nusikaltimus? Kaip meninė empatija gali tapti ir pavojingu ginklu, ir naudingas įrankiu, darančiu įtaką socialiniam gyvenimui? Įdomias įžvalgas skaitykite virtualiame žurnale „Naujasis židinys-Aidai“: http://bit.ly/2h7WC5N .

M.Lankauskas: griežtos bausmės narkotikų problemos neišspręs

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės, Tyrimai

Griežtesnės bausmės nesumažina narkotikų paplitimo ir netgi apsunkina kovą su šia priklausomybe. Tačiau Lietuva vis dar laikosi konservatyvios pozicijos.

Kriminologas Mindaugas Lankauskas išsamiai apie narkotikų paplitimą, teisinės atsakomybės formas ir kodėl dekriminalizuoti nereiškia legalizuoti. Publikaciją skaitykite naujienų portale 15MIN: http://bit.ly/2pFwiFm

 

I.Makaraitytė: Ir dėl visko kalta žiniasklaida

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės, Renginiai

Kokį vaidmenį žiniasklaida atlieka skleisdama informaciją apie nusikaltimus? Viena vertus,  propaguojamas negatyvas, tačiau ar informacinis vakuumas įgalintų suprasti, kas yra nusikaltimai ir – atitinkamai –  kokių prevencinių priemonių derėtų imtis?

Žiniasklaida atlieka neabejotinai svarbų vaidmenį keičiant – arba plečiant – visuomenės požiūrį. Žurnalistai, dirbantys ties kriminalinėmis naujienomis, gauna itin daug informacijos. Tačiau iš viso negatyvo srauto plačiąją auditoriją pasiekia tik svarbiausios arba išskirtiniausios naujienos. Šiuo aspektu profesionalūs žurnalistai atlieka reikšmingą prevencinę funkciją. „Jeigu žiniasklaida gali informuoti apie policijos reidus, tai kodėl apie avarijas ir jų pasekmės turėtume nutylėti?“ – svarsto žurnalistė Indrė Makaraitytė.

Kai kurie į viešumą keliami klausimai – pavyzdžiui, smurtas artimoje aplinkoje, – ilgainiui tampa ne tik visuotinių diskusijų objektu, bet ir inspiruoja atitinkamus politinius sprendimus. Vis dėlto ar esti riba tarp kilnios informavimo misijos atlikimo ir siekio eksploatuojant kriminalines naujienas pelnyti maksimalų auditorijos dėmesį? Kur turėtų būti brėžiamos ketvirtosios valdžios ribos? O gal XXI-ame amžiuje toks klausimas iš esmės yra ydingas?

Žurnalistės Indrės Makaraitytės pranešimas „Ir dėl visko kalta žiniasklaida“ balandžio 7 dieną bus skaitomas kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje „Nusikaltimai ir medijos: nepakeliamas būties lengvumas ar beprotiška gyvenimo skuba?“

Šiemet konferencijoje bus įteiktas pirmasis Lietuvos kriminologų asociacijos apdovanojimas žurnalistui/-ei už pastaraisiais metais viešoje erdvėje publikuotus geriausius ir kriminologinį diskursą labiausiai atitinkančius tekstus nusikalstamo elgesio ir bausmių temomis.

Išsamesnė informacija ir registracija info@kriminologija.lt, tel. 867008331.

 

E. Visockas: Uodega vizgina šunį arba kaip konstruojamas pasitikėjimas policija

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės, Renginiai

75 procentų Lietuvos gyventojų pasitiki policija – tą rodo 2016 m. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Šūkiu Ginti. Saugoti. Padėti. policija pristatoma kaip viešąją paslaugą visuomenei teikianti institucija, su šiuolaikiniu, į įvairius rodiklius orientuotu valdymu, ginkluota modernia technika ir technologijomis, draugiška visuomenei ir nedraugiška pažeidėjams.

Praėjusių metų policijos veiklos ataskaitoje pirmas pateikiamas policijos veiklos rodiklis yra pasitikėjimas policija (2 puslapis ataskaitoje). Tuo tarpu informacija apie policijos registruojamus įvykius, nusikaltimus ir jų ištyrimą, reagavimą į iškvietimus prasideda nuo 32 policijos veiklos pristatymo puslapio iš 46. Žinoma, negalima paneigti, kad kiti pateikiami veiklos rodikliai nėra svarbūs. Tačiau faktas, kad šis rodiklis pateikiamas pirmas minėtoje ataskaitoje ir kaip dažnai jis minimas policijos retorikoje, galima spėti, būtent pasitikėjimas laikomas pagrindiniu veiklos vertinimo rodikliu.

O dabar apie uodegas ir šunis. Prieš du dešimtmečius pasirodžiusi režisieriaus Barrio Levinsono politinė satyra „Uodega vizgina šunį“ (Wag the Dog) parodo, kaip politikai, pasitelkę kino pramonę ir žiniasklaidą, manipuliuoja visuomene, nukreipdami dėmesį nuo esminių problemų, perkeldami dėmesį kitus, netgi išgalvotus dalykus. Iš čia ir filmo pavadinimas.

Kodėl kalbame apie policiją ir šį filmą? Vienu klausimu Ar pasitikite Lietuvos policija? suformuojamas rodiklis tik iš dalies parodo, kaip gerai iš tikrųjų dirba policija. Apibendrintas pasitikėjimo įvertinimas nieko konkretaus nepasako nei apie institucijos efektyvumą vykdant jai priskirtas funkcijas, nei apie visuomenės lūkesčių ir poreikių tenkinimą. Iš vienos pusės – tai tikėjimas, pasireiškiantis per lūkestį, kad policijos pareigūnai kvalifikuotai atliks savo funkcijas: užtikrins saugumą, išaiškins nusikaltimus, sulaikys nusikaltėlius, grąžins pavogtą turtą. Iš kitos pusės – tai lūkestis ir suvokimas, kad tos institucijos atstovai turi tokį patį vertybinį supratimą apie tai, kas teisinga. Dar kitu atveju, tai tikėjimas, kad teisėsaugos institucijų elgesys bus mandagus, nešališkas ir visiems vienodas, o sprendimai nepriklausys nuo turtinės padėties ar priklausymo etninei grupei.

Atsakymai į vieną klausimą apie pasitikėjimą nepasako ar policija gerai dirba ir dėl kitų priežasčių. Tik nedidelė tyrimuose apie pasitikėjimą pasisakiusiųjų respondentų dalis tiesiogiai kontaktavo su policija. Didžioji respondentų dalis neturėjo savo asmeninės patirties, kuria remdamiesi galėtų konstatuoti, kad policija dirba gerai. Tačiau beveik visi šie respondentai kasdien susiduria su informacija apie policiją medijose: straipsniais naujienų portaluose, žinių ir specializuotomis laidomis, televizijos serialais apie policiją, žinutėmis Facebook, filmuotais siužetais Youtube kanale. Ir tai veikia jų nuomonę apie policiją. Vartodami medijų informaciją  žmonės iš žurnalistų atrinktų ir policijos pateiktų žinučių nusprendžia, kaip policija geba ištirti nusikaltimus, kaip nešališkai elgiasi, kokie policijos pajėgumai. Taip medijos prisideda prie visuomenės žinojimo apie policiją konstravimo.

Policija, kaip ir kiekviena institucija stengiasi viešinti savo veiklą kurdama žinutes ar teikdama informaciją įvairiems medijų kanalams. Todėl kyla klausimas, ar visa informacija, kuri vaizduoja policiją ir pateikiama medijose nepriklausomų šaltinių, neiškreipia mūsų žinojimo apie policiją, jos vertinimo ir pasitikėjimo ja?

Kriminologo Evaldo Visocko pranešimas „Uodega vizgina šunį arba kaip konstruojamas pasitikėjimas policija“ balandžio 7 dieną bus skaitomas kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje „Nusikaltimai ir medijos: nepakeliamas būties lengvumas ar beprotiška gyvenimo skuba?“

Šiemet konferencijoje bus įteiktas pirmasis Lietuvos kriminologų asociacijos apdovanojimas žurnalistui/-ei už pastaraisiais metais viešoje erdvėje publikuotus geriausius ir kriminologinį diskursą labiausiai atitinkančius tekstus nusikalstamo elgesio ir bausmių temomis.

Konferencijos programa – priede ir www.kriminologija.lt, išsamesnė informacija ir registracija info@kriminologija.lt, tel. 867008331.