Kriminologė D. Siegel: dabar žiaurių rusų ar albanų gaujų vaidmenį vakariečių akyse perima mobiliu banditizmu užsiimantys lietuviai

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Organizuotos lietuvių gaujos, vogdamos bet kokius vertingesnius daiktus, veikia kruopščiai ir greitai. „Rytų europiečių nusikaltėlių grupės vyksta į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, ten vagia automobilius, elektroninę techniką ir kitus brangesnius daiktus, o tada per 24 valandas grįžta į namus. Jie veikia labai greitai, mobiliai,“ – aiškindama naują mobilaus banditizmo terminą pastebi kriminologė Dina Siegel. Mobilių banditų statistikoje pirmauja, deja, lietuviai.

Interviu su Nyderlandų kriminologijos profesore Dina Siegel skaitykite naujienų portale 15MIN: https://bit.ly/2wX21qD

 

A.Kiškis: lietuviai Europoje labiausiai bijo nusikaltimų, nors pagrindo tam nėra

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Nusikaltimų statistika rodo, kad šiandien gyvename saugiausioje visuomenėje. Vis dėlto lietuviai Europoje yra tarp tų, kurie labiausiai baiminasi tapti nusikaltimų aukomis. Apie baimės priežastis ir galimas tiek teigiamas, tiek neigiamas to pasekmes naujienų portalui 15MIN pasakojo kriminologas dr. Alfredas Kiškis.

Interviu skaitykite http://bit.ly/2EDChi4 .

Miestuose suaktyvėjo plėšikai! Bet ar tikrai?

Publikavo skiltyje Kriminologija

Naujienų portalas 15MIN dalinasi grėsminga žinia: „Miestuose suaktyvėjo plėšikai: užpuola, sumuša ir atima daiktus“. Skambiai antraštei pagrįsti pateikiami trys per pastarąsias dienas užfiksuoti atvejai.

Tačiau oficiali nusikaltimų statistika rodo radikaliai priešingą tendenciją: praėjusiais metais (2017)  buvo registruotas mažiausias plėšimų skaičius Lietuvoje nuo pat 1994 m., kai buvo suformuluota šiuolaikinė plėšimo nusikaltimo sudėtis.

 

Taigi, jokie plėšikai nesuaktyvėjo. Perdėtai grėsmingą žinutę galite rasite čia: http://bit.ly/2BqFZcH

G.Sakalauskas: demaskuojame neatsakingus žurnalistus!

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Naujienų portale DELFI publikuojamo teksto „Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai“ pavadinimas ir pateiktas vertinimas apie neva „nerimą keliančias tendencijas“ neatitinka tikrovės.

Kriminologijoje seniai žinoma, kad „tendencijų“ įvertinimui reikia analizuoti mažiausiai 5 metų, dar geriau – 10 metų laikotarpį. 2016 m. buvo registruotas pats mažiausias nužudymų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai skaičius nuo pat 1990 m. – tik 5, o 2017 m. šis skaičius (14) atitiko pastarųjų 10 metų vidurkį (14,6). Vertinant 10 metų tendenciją labai aiškiai matyti nužudymų, kuriais įtariami (kaltinami) nepilnamečiai skaičiaus mažėjimas. Pokytis per vienerius metus nerodo jokių tendencijų, o norint suprasti santykinai didelį analizuojamo skaičiaus skirtumą tarp 2016 m. ir 2017 m., reikėtų pirmiausia klausti, kodėl toks mažas šis skaičius buvo būtent 2016 m.? Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. visų registruotų nusikalstamų veikų skaičius žymiai sumažėjo.

 

Žinoma, kad nepilnamečių nusikalstamam elgesiui reikia atitinkamo mokslinio ir praktinio dėmesio, tačiau pirmiausia būtina suvokti tai, kad didžioji jų dalis daro turtines, o ne smurtines nusikalstamas veikas. Sunkus smurtas nėra nepilnamečių ar paauglių nusikalstamo elgesio sinonimas.

Mūsų supratimu, tokia teksto antraštė klaidina skaitytojus, skatina nepagrįstą baimę ir nerimą, verčia prisigalvoti įvairiausių banalių tokias „tendencijas“ neva aiškinančių socialinių ir politinių sąsajų, kurios laisvai liejasi komentaruose.

Norėdami daugiau apie nusikalstamą elgesį sužinoti moksliniais tyrimais pagrįstų įžvalgų, skaitykite kriminologinę mokslinę literatūrą.

Klaidinanti publikacija: http://bit.ly/2DiCKWC .

Apie nepilnamečius (ne)nusikaltėlius

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Paauglių nusikaltimų kasmet mažėja ir jie dažniausiai nėra sunkūs, tačiau viešojoje erdvėje kuriamas žiauraus, agresijos persisunkusio ir empatijos stokojančio paauglio įvaizdis. Koks tikrasis Lietuvos paauglio portretas? Atsakymų ieško naujienų portalo 15MIN žurnalistai.

A.Čepas: Lietuvos baudžiamoji politika yra labai perlenkta

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija, Nuomonės

„Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta kalbant ne tik apie nužudymus. Be to, esame vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kur bausmė iki gyvos galvos skiriama be teisės prašyti lygtinio paleidimo,“ – šalies baudžiamosios politikos ypatumus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ apžvelgė LKA vadovas teisininkas, kriminologas Algimantas Čepas.

Laidos įrašas pasiekiamas LRT Mediatekoje.

Konferencija apie resocializaciją be įkalinimo

Publikavo skiltyje Kriminologija, Renginiai

Kaip bausmę atlikusiam nuteistajam padėti sugrįžti į visuomenę? Atsakymų bus ieškoma lapkričio 9 d. vyksiančioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Resocializacija be įkalinimo: poreikis pažeidėjų elgesio korekcijos sistemos reinvesticijai“.

Žinomi Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei praktikai sieks įvertinti teisės pažeidėjų resocializacijos priemonių įgyvendinimo ir teisinio reguliavimo tendencijas, pasiekimus, iškylančias problemas ir poreikius, skatinti diskusiją apie resocializacijos plėtojimą.

Konferencija vyks Teisingumo ministerijos Konferencijų salėje (Gedimino pr. 30, 4 aukštas), pradžia – 9 val.

Išsamesnė informacija ir registracija: http://bit.ly/2A4Zd7f