Worldpress nuotr.

Publikavo skiltyje Kriminologija

Sėkmingai organizuojama probacija turi įtakos visuomenės saugumui, nusikalstamo elgesio mažinimui ir sklandžiam nuteistų asmenų integravimui į visuomenę. Kaip užtikrinti efektyvią probaciją?

Įžvalgos ir gerosios praktikos užsienio pavyzdžiai – kriminologų Gintauto Sakalausko ir Liubovės Jarutienės mokslo studijoje „Probacijos veiksmingumo vertinimas“: http://bit.ly/1TBySR7 .

wikitravel.org nuotr.

Publikavo skiltyje Renginiai

Birželio 16-18 dienomis Baltijos šalių kriminologai kviečiami susitikti Taline. XXIX-ojo seminaro tema – „Nusikaltimas, kultūra ir socialinė kontrolė“.

Dalyvavimas seminare yra nemokamas, tačiau kelionės ir apgyvendinimo išlaidas dalyviai padengia savarankiškai.

Išsamesnė informacija skelbiama socialiniame tinkle Facebook.

 

 

dr. Algimantas Čepas

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Nusikaltimą padaręs žmogus iš gyvenimo žaidimo iškrenta dvejopai: fiziškai (patekęs į įkalinimo įstaigą) ir psichologiškai (pažeidęs taisykles kitų akyse tampi nepilnaverčiu žaidėju). Kodėl ir kaip reikalinga padėti nusikaltusiam žmogui integruotis į visuomenę? Kokios įtakos turi įkalinimo sąlygos? Kaip Lietuvoje yra kuriama humaniškesnė aplinka nuteistiesiems bei stengiamasi suteikti jiems galimybę pasitaisyti?

Esminius pokyčius įkalinimo įstaigose apžvelgia Nusikaltimų prevencijos Lietuvoje centro direktorius, kriminologas dr. Algimantas Čepas. Publikaciją skaitykite naujienų portale DELFI: http://bit.ly/272rnvR .

Rugilė Trumpytė

Publikavo skiltyje Kita

Sužinoti, kokios interesų grupės dalyvauja sprendimų priėmime Lietuvoje, praktiškai – neįmanoma misija. Dažniausiai interesų grupės politikus ir valstybės tarnautojus siekia paveikti neoficialiais būdais, pasinaudodami pažintimis, siūlydami finansinį atlygį, aukodami arba kitaip remdami politines partijas. Pernai „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto lobistinės veiklos tyrimo rezultatai atskleidė, kad efektyviausiai šias strategijas panaudoja ne registruoti lobistai, o asociacijos.

Tyrimas parodė, kad lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje neveikia ir ši veikla šalyje vis dar suvokiama primityviai. Dėl taip ir nesusiformavusios atskaitingos lobistinės veiklos praktikos, neefektyvaus  reguliavimo ir nepakankamo politikų atskaitingumo priimant sprendimus atsiranda reali rizika, kad sprendimai bus priimami įteisinant korupciją. Apie tokius atvejus, kai valdžios atstovai priimdami sprendimus siekė naudos konkrečioms interesų grupėms, neatsižvelgdami į visuomenės interesus, teigia žinantys 8 iš 10 verslininkų.

Net geriausi lobistinę veiklą reguliuojantys įstatymai turi spragų, tačiau pasaulinė praktika rodo, kad sprendimų priėmimą praskaidrina ir atskiros iniciatyvos.  Prie atskaitingesnio sprendimų priėmimo prisideda efektyvios kaštų ir naudos analizės, konkretūs sprendimų argumentai, siūlomų sprendimų poveikio analizė. Be to, sprendimų priėmimą praskaidrintų ir politikų viešinami susitikimų protokolai, kai juose aptariami su oficialiomis jų pareigomis susiję klausimai.

Kaip Lietuvoje priimami įstatymai? Kokie būdai galėtų būti pasitelkti kovojant su korupcijos įteisinimu?

“Transparency International” Lietuvos skyriaus projektų vadovės Rugilės Trumpytės pranešimas “Prieš įteisinant korupciją: ką tyrimai sako apie įtakos darymą sprendimų priėmimui Lietuvoje” jau šį penktadienį bus skaitomas Lietuvos kriminologų asociacijos organizuojamoje konferencijoje „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“.

Konferencijos programa: http://www.kriminologija.lt/.

Išsamesnė informacija: Evaldas Visockas, el. paštas evaldas.visockas@teise.org, tel. +37061205626.

registration is closed

Publikavo skiltyje Kita

Mielieji,

informuojame, kad dėl gausaus susidomėjusių konferencija „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“ skaičiaus, registracija skelbiama baigta.

Ačiū už aktyvų domėjimąsi nusikaltimų prevencijos tema!

Tai pat primename apie pasikeitusią renginio vietą: konferencija vyks Teisingumo ministerijos Konferencijų salėje (Gedimino pr. 30, IV aukštas, Vilnius).

Iki malonaus bei turiningo pasimatymo renginyje!

prof. dr. Aleksandras Dobryninas

Publikavo skiltyje Kita

„Nėra nieko praktiškesnio negu gera teorija“, ­ – buvo įsitikinęs garsusis psichologas Kurtas Lewinas.  Pažvelgus į nusikaltimų prevencijos praktikos istoriją nesunku pastebėti, kad žinomiausi ir efektyviausi projektai visuomet buvo formuojami atsižvelgiant į tam tikras kriminologines idėjas, galinčias atsakyti į opiausias visuomenės kriminogenines problemas.

Egzistuoja trys pagrindinės socialinės tvarkos palaikymo būdus aiškinančios teorijos. Kriminologai klasikai bausmei priskiria įbauginimo funkciją, kai bausmė suprantama kaip valstybės perspėjimas piliečiams: nebandykite pažeisti pamatinių piliečių teises saugančių įstatymų, nes gauta neteisėta nauda arba malonumas bus su kaupu atsvertas patirto bausmės skausmo.

Kriminologai pozityvistai nusikaltimą traktuoja kaip nesėkmingą individualios arba kolektyvinės adaptacijos prie besikeičiančių socialinių sąlygų fenomeną. Tai yra savotiška socialinė patologija, kurią reikia arba gydyti, arba prevenciškai užbėgti už akių. Žinant veiksnius, kurie sukelia negalavimą, įmanoma parinkti priemones arba procedūras, sumažinančias arba pašalinančias susirgimo riziką. Tokiu principu veikia visos garsios prevencinės programos.

Kritiniai ir kultūriniai kriminologai nusikaltimus traktuoja kaip socialinį konstruktą, atspindintį visuomenėje egzistuojančius kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius konfliktus. Nusikaltimus galima dekonstruoti arba – kalbant kriminologine kalba – dekriminalizuoti. Dekriminalizacija suponuoja ne tiek formalų tam tikro nepageidaujamo veiksmo išbraukimą iš nusikalstamų veikų sąrašo, kiek politinį kriminalizaciją lemiančių veiksnių įveikimą ir pašalinimą.

Įvardinti socialinės tvarkos palaikymo būdai patys savaime nėra universalūs. Kiekvienas iš jų turi privalumų, bet turi ir trūkumų, nubrėžia savo tinkamumo ribas ir sritis, kuriose jie neveikia, arba net sukelia priešingą efektą. Visuotinio recepto, kuris tiktų visiems, visada ir visur, nėra. Nebent toks receptas atkartotų Aristotelio politinę formulę: „viską reikia gerai sumaišyti“. Tačiau prevencinių įrankių pasirinkimas ir jų proporcija yra ne mokslininko arba vykdytojo, bet išmintingo politiko kompetencija, be kurios, deja, net pačios geriausios teorijos niekada netaps gerosiomis praktikomis.

Vilniaus universiteto Kriminologinių studijų centro vadovo profesoriaus Aleksandro Dobrynino pranešimas „Įbauginimas, prevencija ir dekriminalizacija“ bus skaitomas balandžio 8 dieną vyksiančioje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“.

dr. Alfredas Kiškis

Publikavo skiltyje Kita

1,5 milijardo eurų arba 5 procentai bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas. Sumažinus nusikalstamumo žalą bent dešimtadaliu, Lietuvos visuomenė neprarastų (sutaupytų) po 150 milijonų eurų kasmet.

Vieni žmonės daugybę kartų nukenčia nuo nusikaltimų, kiti – ypatingai retai. Įtakos tam turi žmonių elgesys, išvaizda, turtinė padėtis, lytis, amžius ir kitos savybės. Viktimologinė prevencija – viena iš nusikaltimų prevencijos rūšių. Tai priemonės, kurių asmenys imasi, kad netaptų nusikaltimų aukomis. Daugelis žino labiausiai paplitusius saugojimosi būdus, apie kitus nėra girdėję, tačiau net ir žinodami žmonės ne visada kruopščiai saugosi dėl įvairių priežasčių. Dažnai nusikaltimo grėsmė tiesiog atrodo mažai tikėtina.

Veiksminga, tinkamai organizuojama nusikalstamumo prevencija yra viena iš pelningiausių veiklos sričių. Tyrimai rodo, kad kai kurios nusikaltimų prevencijos priemonės yra ypatingai ekonomiškai naudingos – prevencijai išleistas 1 doleris leidžia sutaupyti net iki 12 dolerių. Ar daug yra verslo sričių, kuriose pasiekiamas toks rezultatas? Tačiau, kad veiksminga nusikalstamumo prevencija vyktų plačiu mastu ir duotų daug naudos, reikalinga jos galva, rankos ir kojos – tai pagal pažangiausių valstybių patirtį veikiantys Nacionalinė nusikalstamumo prevencijos taryba ir Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras.

Kai kuriems nusikaltimams galima pasiruošti arba, kaip liaudyje sakoma, užbėgti už akių. Nuo pasiruošimo priklauso, kokio dydžio žalą patirsime: ji gali būti milžiniška ar sumažinta iki minimumo. Kokių priemonių turėtų būti imtasi? Ką mums reikia žinoti ir suprasti?

Kriminologo, viktimologo dr. Alfredo Kiškio pranešimas “Viktimologinė nusikaltimų prevencija: ar užtenka vien saugotis?” bus skaitomas balandžio 8 dieną kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje “Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslassusitinka su praktika”.

 

Publikavo skiltyje Kita

Informuojame, kad dėl didelio užsiregistravusių dalyvių skaičiaus, konferencijos vieta perkeliama į Teisingumo ministerijos konferencijų salę adresu Gedimino pr. 30. Kadangi sveikinimo žodžius sakys Teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, šiek tiek koreguota ir konferencijos programa. Programą galite atsisiųsti pdf formatu.

Su atnaujinta programa galite susipažinti žemiau:

 

PROGRAMA

8.00 Dalyvių registracija

I pranešimų sekcija. Moderuoja Antanas Jatkevičius, Lietuvos teisės institutas

8.30 Konferencijos atidarymas

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio sveikinimo žodis

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininko Simono Nikarto sveikinimo žodis

Lietuvos teisės instituto direktorės Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės sveikinimo žodis

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekano Arūno Poviliūno sveikinimo žodis


8.45 Aleksandras Dobryninas, Vilniaus universitetas
Įbauginimas, prevencija ir dekriminalizacija: teoriniai ir praktiniai aspektai
9.00 Gintautas Sakalauskas, Lietuvos teisės institutas/Vilniaus universitetas
Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės
9.15 Algimantas Čepas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras
Sinergija nusikaltimų prevencijoje: Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos modelis
9.30 Alfredas Kiškis, Mykolo Romerio universitetas
Viktimologinė nusikaltimų prevencija: ar užtenka vien saugotis?
9.45 Diskusijos

10.15 Kavos pertrauka

II pranešimų sekcija. Moderuoja Jolanta Aleknevičienė, Lietuvos karo akademija
10.40 Evaldas Visockas, Lietuvos teisės institutas
Pasitikėjimu grįstos kriminalinės justicijos politikos perspektyvos Lietuvoje
10.55 Maryja Šupa
Socialinė kontrolė miesto erdvėje: Vilniaus atvejis
11.10 Artūras Paltarackas, HNIT-BALTIC
Geografinės įžvalgos ir nusikaltimų prevencija
11.25 Arūnas Acus, Liutauras Kraniauskas, Klaipėdos universitetas
Erdvinė nusikaltimų analizė ir jos implikacijos: kuo pavojinga GIS ir sociologinės vaizduotės bičiulystė?
11.40 Diskusijos

12.00 Pietų pertrauka

III pranešimų sekcija. Moderuoja Evaldas Visockas, Lietuvos teisės institutas
13.00 Laima Žilinskienė, Vilniaus universitetas
Formuotojų ir praktikų nesuderinamumo aspektai kriminologijos lauke
13.15 Liutauras Lukošius, Advokatas
Ar baudžiamoji atsakomybė yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė „baltųjų apykaklių“ nusikaltimams?
13.30 Rugilė Trumpytė, Transparency International Lietuvos skyrius
Prieš įteisinant korupciją: ką tyrimai sako apie įtakos darymą sprendimų priėmimui Lietuvoje?
13.45 Gytis Andrulionis, Advokato Gyčio Andrulionio kontora
Viešojo sektoriaus informacijos viešinimas – reikalavimai, praktika, rezultatai. Ar savitikslis procesas gali virsti efektyviu prevencijos įrankiu?
14.00 Diskusijos

14.20 Kavos pertrauka

14.40 Salomėja Zaksaitė, Mykolo Romerio universitetas
Ar įmanoma dopingo vartojimo prevencija? Rusijos lengvaatlečių atvejo studija
14.55 Ilona Michailovič, Liubovė Jarutienė, Lietuvos teisės institutas
Lygtinio paleidimo teorijos ir praktikos peripetijos
15.10 Rūta Vaičiūnienė, Lietuvos teisės institutas
Įkalinimo įstaigų Lietuvoje reformavimo kryptis, įgyvendinimas, implikacijos
15.25 Diskusijos

16.00 Konferencijos uždarymas

 

 

 

Laisvė

Publikavo skiltyje Renginiai

Nors Bausmių vykdymo kodekso normų pakeitimai sudaro sąlygas taikyti lygtinį paleidimą platesniam nuteistųjų ratui, pastebimas paradoksas: statistika rodo, kad lygtinai paleidžiamų asmenų skaičius pastaraisiais metais mažėjo.

Kas nulemia tokias tendencijas? Tyrimo, kurio dalis rezultatų bus pristatyti Lietuvos kriminologų konferencijoje, pamatas ir pagrindinis atspirties taškas yra  dr. Andželikos Vosyliūtės anksčiau atlikta teismų praktikos lygtinio paleidimo bylose analizė. Ši analizė atskleidė, kad, nagrinėjant lygtinio paleidimo bylas, teismuose neretai remiamasi itin skirtingais kriterijais, o kai kuriais atvejais tie patys kriterijai teismų yra interpretuojami nevienodai. Be to, A. Vosyliūtės tyrimo rezultatai rodo, kad, atsiradus palankesnėms galimybėms įvertinti lygtinio paleidimo siekiančių nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką, teismai vis dar yra linkę remtis kiek kitokiais nuteistąjį charakterizuojančiais kriterijais. Nors pastaraisiais metai priimti Bausmių vykdymo kodekso normų pakeitimai sudaro sąlygas taikyti lygtinį paleidimą platesniam nuteistųjų ratui, vis dėlto statistiniai duomenys rodo, kad lygtinai paleidžiamų asmenų skaičius pastaraisiais metai mažėjo.

Stebint tai, kaip pastaraisiais metais yra taikomas lygtinio paleidimo institutas, kyla klausimas, kas gali turėti įtakos teismų praktikos skirtumams, lygtinio paleidimo taikymo arba netaikymo motyvams, sąlyginai nedideliam lygtinai paleidžiamų asmenų skaičiui. Ieškodamos atsakymų į šiuos klausimus, mokslininkės žvelgia į lygtinio paleidimo taikymo problemas iš kelių skirtingų perspektyvų. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriuo gilintasi į lygtinio paleidimo komisijų darbą, jų sprendimus veikiančius veiksnius, taip pat nagrinėti teisėjų darbo ir sprendimų priėmimo ypatumai, analizuotos socialinio tyrimo išvados dėl lygtinio paleidimo siekiančių asmenų. Tyrimu siekta aprėpti kuo daugiau veiksnių, galinčių turėti įtakos lygtinio paleidimo taikymui ir atsižvelgti į atskirų lygtinio paleidimo pakopų ypatumus, neapsiribojant vien teismų praktika.

Atlikto tyrimo rezultatai turėtų padėti tiek teoretikams, tiek praktikams pamatyti lygtinį paleidimą teisėjų ir lygtinio paleidimo komisijų narių akimis bei paskatinti dialogą, bendradarbiavimą tarp sprendimus priimančių teisėjų, pataisos namų darbuotojų, visuomenės atstovų. Taip pat tyrimo rezultatai turėtų padėti atrasti konstruktyvius esamų problemų dėl lygtinio paleidimo sprendimo būdus, pateikti rekomendacijas dėl sklandesnio šio instituto taikymo.

Teisininkės, kriminologės dr. Ilonos Michailovič ir teisės psichologijos Liubovės Jarutienės pranešimas „Lygtinio paleidimo teorijos ir praktikos peripetijos“ balandžio 8 dieną bus skaitomas kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos  konferencijoje “Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika”.