abandoned-boat-russia

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

135 – tokią vietą praėjusių metų Korupcijos suvokimo indekso suvestinėje užima Rusija. Greta rikiuojasi Afrikos ir Vidurinės Azijos šalys. O patys rusai iš kartos į kartą perduoda anekdotą apie caro Petro I-mojo užmojus kovoti su korupcija, kai patikėtiniui įsakęs nubausti visus  kyšininkaujančius valstybės pareigūnus, išgirdo – kaip bebūtų apmaudu – vis dar aktualumo nepraradusį atsakymą: „Bet pone, negi pats vienas šalį valdysite?“.

„Korupcija toks dažnas reiškinys, kad Rusijos žmonės neįsivaizduoja, kad gali – o ir turi – būti visiškai kitaip. Kyšiai cirkuliuoja visur: moki policininkui, valstybės tarnautojui, medikui ar net mokytojui,“ – pastebi  kriminologas profesorius Yakov Gilinskiy. Organizuotas nusikalstamumas, kai ir vietos valdžios institucijos, ir policija veikia iš vien – tik siekdami ne bendro, o asmeninio gėrio –  taip pat itin dažna problema.

Tačiau eilinius Rusijos gyventojus labiausiai neramina nusikaltimai žmogaus sveikatai ir gyvybei. Šalyje, kurioje aukščiausiu lygmeniu vyksta gyvybės devalvacijos procesai, korupcija tampa opia, tačiau ne pačia svarbiausia problema.

Profesoriaus Yakov Gilinskiy pranešimas Nusikaltimų kontrolės kultūra šiuolaikinėje Rusijoje“ bus skaitomas birželio 28-29 dienomis vyksiančioje Baltijos kriminologų konferencijoje „Nusikaltimų kontrolės kultūra Baltijos regione“.

Konferencijos kalbos – anglų ir lietuvių su sinchroniniu vertimu. Konferencija vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 3, Teatro salė).

Apie planuojamą dalyvavimą konferencijoje maloniai prašome pranešti registruojantis el. paštu info@kriminologija.lt (nurodant vardą, pavardę, atstovaujamą instituciją ir užimamas pareigas). Registracija vyksta iki birželio 22.

Konferencijos programa – https://bit.ly/2K2tqfU.

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos kriminologų asociacija ir Vilniaus universitetas.

 

police

Publikavo skiltyje Interviu, Nuomonės

Ar Lietuvos gyventojai pasitiki teisėsaugos institucijomis? Kas lemia pasitikėjimo jausmą arba jo nebuvimą? Kaip pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis veikia kriminogeninę šalies padėtį? Šiuos klausimus LRT radijo laidoje „10-12“ gvildeno kriminologas Evaldas Visockas. Nuo 25 min.: https://bit.ly/2tdJFMW

Susidomėjote? Išsamų pranešimą „Kas ir ką kalba apie policiją internete, ir kaip tai veikia Lietuvos visuomenę?“ E. Visockas skaitys Baltijos kriminologų konferencijoje „Nusikaltimų kontrolės kultūra Baltijos regione“.

abandoned-black-and-white-dark-160431

Publikavo skiltyje Renginiai

Birželio 28–29 dienomis vyks XXXI-oji Baltijos kriminologų konferencija. Šių metų konferencijos tema –„The Culture of Crime Control in the Baltic Region“. Kartu su Estija, Latvija ir Lenkija švęsdami savo valstybių atkūrimo šimtmetį konferenciją dedikuojame šiai iškilmingai progai, siekdami įvertinti nusikaltimų kontrolės kultūros pokyčius, panašumus bei skirtumus visame Baltijos šalių regiono ir Europos kontekste.

Konferencijos kalbos – anglų ir lietuvių su sinchroniniu vertimu. Konferencijoje pranešimus skaitys kriminologai iš Baltijos regiono ir kitų Europos šalių. Konferencijoje taip kviečiami dalyvauti nusikaltimų kontrolės srityje dirbantys praktikai, mokslininkai, politikai, studentai.

Apie planuojamą dalyvavimą konferencijoje maloniai prašome pranešti registruojantis el. paštu info@kriminologija.lt (nurodant vardą, pavardę, atstovaujamą instituciją ir užimamas pareigas). Atkreipiame dėmesį, kad konferencija vyks dvi dienas, todėl taip pat prašytume nurodyti, ar dalyvausite abi dienas, ar kurią nors vieną. Registracija pratęsiama iki birželio 22 d.

Konferencijos programa

The Culture of Crime Control in the Baltic Region (Seminar Program)

bikes

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Organizuotos lietuvių gaujos, vogdamos bet kokius vertingesnius daiktus, veikia kruopščiai ir greitai. „Rytų europiečių nusikaltėlių grupės vyksta į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, ten vagia automobilius, elektroninę techniką ir kitus brangesnius daiktus, o tada per 24 valandas grįžta į namus. Jie veikia labai greitai, mobiliai,“ – aiškindama naują mobilaus banditizmo terminą pastebi kriminologė Dina Siegel. Mobilių banditų statistikoje pirmauja, deja, lietuviai.

Interviu su Nyderlandų kriminologijos profesore Dina Siegel skaitykite naujienų portale 15MIN: https://bit.ly/2wX21qD

 

fear

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija

Nusikaltimų statistika rodo, kad šiandien gyvename saugiausioje visuomenėje. Vis dėlto lietuviai Europoje yra tarp tų, kurie labiausiai baiminasi tapti nusikaltimų aukomis. Apie baimės priežastis ir galimas tiek teigiamas, tiek neigiamas to pasekmes naujienų portalui 15MIN pasakojo kriminologas dr. Alfredas Kiškis.

Interviu skaitykite http://bit.ly/2EDChi4 .

lonely bag

Publikavo skiltyje Kriminologija

Naujienų portalas 15MIN dalinasi grėsminga žinia: „Miestuose suaktyvėjo plėšikai: užpuola, sumuša ir atima daiktus“. Skambiai antraštei pagrįsti pateikiami trys per pastarąsias dienas užfiksuoti atvejai.

Tačiau oficiali nusikaltimų statistika rodo radikaliai priešingą tendenciją: praėjusiais metais (2017)  buvo registruotas mažiausias plėšimų skaičius Lietuvoje nuo pat 1994 m., kai buvo suformuluota šiuolaikinė plėšimo nusikaltimo sudėtis.

 

Taigi, jokie plėšikai nesuaktyvėjo. Perdėtai grėsmingą žinutę galite rasite čia: http://bit.ly/2BqFZcH

teens2

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Naujienų portale DELFI publikuojamo teksto „Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai“ pavadinimas ir pateiktas vertinimas apie neva „nerimą keliančias tendencijas“ neatitinka tikrovės.

Kriminologijoje seniai žinoma, kad „tendencijų“ įvertinimui reikia analizuoti mažiausiai 5 metų, dar geriau – 10 metų laikotarpį. 2016 m. buvo registruotas pats mažiausias nužudymų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai skaičius nuo pat 1990 m. – tik 5, o 2017 m. šis skaičius (14) atitiko pastarųjų 10 metų vidurkį (14,6). Vertinant 10 metų tendenciją labai aiškiai matyti nužudymų, kuriais įtariami (kaltinami) nepilnamečiai skaičiaus mažėjimas. Pokytis per vienerius metus nerodo jokių tendencijų, o norint suprasti santykinai didelį analizuojamo skaičiaus skirtumą tarp 2016 m. ir 2017 m., reikėtų pirmiausia klausti, kodėl toks mažas šis skaičius buvo būtent 2016 m.? Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. visų registruotų nusikalstamų veikų skaičius žymiai sumažėjo.

 

Žinoma, kad nepilnamečių nusikalstamam elgesiui reikia atitinkamo mokslinio ir praktinio dėmesio, tačiau pirmiausia būtina suvokti tai, kad didžioji jų dalis daro turtines, o ne smurtines nusikalstamas veikas. Sunkus smurtas nėra nepilnamečių ar paauglių nusikalstamo elgesio sinonimas.

Mūsų supratimu, tokia teksto antraštė klaidina skaitytojus, skatina nepagrįstą baimę ir nerimą, verčia prisigalvoti įvairiausių banalių tokias „tendencijas“ neva aiškinančių socialinių ir politinių sąsajų, kurios laisvai liejasi komentaruose.

Norėdami daugiau apie nusikalstamą elgesį sužinoti moksliniais tyrimais pagrįstų įžvalgų, skaitykite kriminologinę mokslinę literatūrą.

Klaidinanti publikacija: http://bit.ly/2DiCKWC .

teenager

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės

Paauglių nusikaltimų kasmet mažėja ir jie dažniausiai nėra sunkūs, tačiau viešojoje erdvėje kuriamas žiauraus, agresijos persisunkusio ir empatijos stokojančio paauglio įvaizdis. Koks tikrasis Lietuvos paauglio portretas? Atsakymų ieško naujienų portalo 15MIN žurnalistai.

fence

Publikavo skiltyje Interviu, Kriminologija, Nuomonės

„Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta kalbant ne tik apie nužudymus. Be to, esame vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kur bausmė iki gyvos galvos skiriama be teisės prašyti lygtinio paleidimo,“ – šalies baudžiamosios politikos ypatumus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ apžvelgė LKA vadovas teisininkas, kriminologas Algimantas Čepas.

Laidos įrašas pasiekiamas LRT Mediatekoje.

tree1

Publikavo skiltyje Nuomonės

Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos ragina Lietuvos Respublikos Prezidentę J.E. Dalią Grybauskaitę grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti kitų metų valstybės biudžetą.

Mūsų vertinimu, 2017 m. gruodžio 12 d. Seimo priimtame ateinančių metų valstybės biudžete numatyta nepakankamai lėšų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti.

Nepaisant reikšmingo ekonomikos augimo Lietuvoje, leidusio pastaruoju metu priartėti prie BVP vienam gyventojui Europos sąjungos (ES) vidurkio, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai išlieka vieni mažiausių visoje ES.

Lyginant su kaimyninėmis panašaus ekonomikos lygio valstybėmis, tokiomis kaip Estija, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra 2-2,5 karto mažesni. Pagal oficialius SODRA duomenis, mokslininkai ir dėstytojai Lietuvoje uždirba mažiau už kur kas žemesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus.

Susiklosčiusi padėtis yra netoleruotina. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo bus sunkiau atitaisyti vis gausesnį protų ir talentų nutekėjimą svetur ir pasitraukimą į kitus ekonomikos sektorius. Seimo numatyti papildomi 22,6 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti menkai taiso padėtį. Nepaisant šio finansavimo padidinimo, ir taip nepakankama aukštojo mokslo (ir apskritai visos švietimo sistemos) finansavimo dalis nuo biudžeto ir BVP dar labiau mažėja.

Mūsų skaičiavimais, 2018 m. būtina skirti papildomai bent 66 mln. eurų, kad mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų 50%. Iki 2020 m. būtina skirti bent antratiek, kad, lyginant su dabartine padėtimi, aukštojo mokslo sektoriuje atlyginimai išaugų maždaug porą kartų ir taptų bent minimaliai konkurencingi tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Ilguoju laikotarpiu būtina pasiekti ir išlaikyti mokslininkų ir dėstytojų atitinkamą santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu: pusantro vidutinio darbo užmokesčio – lektoriams, asistentams, mokslo darbuotojams, ir iki 2-2,5 vidutinio darbo užmokesčio – docentams, profesoriams bei vyr. mokslo darbuotojams.

Kitąmet sukanka šimtas metų, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė. Simboliškai reikšminga sukaktis įpareigoja grįsti oficialias deklaracijas dėl šalies ateities realiais darbais.

Peržiūrėtas ateinančių metų biudžetas leistų kur kas tvirčiau siekti, kad aukštasis mokslas ir sumani, išsilavinusi visuomenė iš tiesų taptų vienu iš svarbiausių valstybės pažangos tikslų, o ne jos „paskutiniu prioritetu“.

 

Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas – prof. dr. Dalius Jonkus

Lietuvos filosofų draugijos prezidentė – dr. Audronė Žukauskaitė

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas – dr. Algimantas Čepas

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė – doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Lietuvos politologų asociacijos vardu – doc. dr. Liutauras Gudžinskas

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė – dr. Neringa Grigutytė

Lietuvos sociologų draugijos ir religijotyrininkų draugijos prezidentė – prof. dr. Milda Ališauskienė

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentė – prof. dr. Meilutė Ramonienė

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė – dr. Lina Leparskienė