profesorius Aleksandras Dobryninas

Publikavo skiltyje Interviu

Jeigu asmeninės bibliotekos lentynos lūžta nuo kriminalinių romanų, žiūrimiausių filmų repertuare dominuoja trileriai, o mėgstamiausia naujienų rubrika yra nusikaltimai ir nelaimės – ar tai požymiai, kad turi potencialo tapti kriminologu/-e?

Ne, toli gražu. Tačiau tokiam žmogui pasiūlyčiau kuo greičiau pradėti studijuoti kriminologiją, nes ji gali padėti išvengti pavojingos ligos: bėgimo nuo gyvenimo. Nors kriminologija lyg ir analizuoja „tamsiąją“ asmenybes pusę, tikra kriminologo aistra – gyvenimas, kuriame niekas nieko neskriaudžia, įgyvendinamos geriausios žmogiškosios savybės, o katastrofa arba mirtis veikiau yra neišvengiamų fizinių procesų išdava, nei beprotiškos homo sapiens veiklos rezultatas. Kaip sakydavo žinomas JAV kriminologas Travisas Hirshi, pagrindinis kriminologijos klausimas – ne kodėl žmonės daro nusikaltimus, o kodėl absoliuti dauguma jų nedaro.

Geras kriminologas – koks jis?
Gerą kriminologą sunku apibūdinti. Jį reikia pamatyti ir pabūti šalia jo. Man pasisekė būti šalia garsaus Lietuvos kriminologo profesoriaus Jurijaus Bluvšteino ir, kiek trumpiau, –  vieno iš kriminologinio abolicionizmo pradininko, olandų profesoriaus Louko Hulsmano. Jie ir suformavo mano kriminologijos supratimą bei viziją. Manyčiau, kiekvienas rimtai studijuojantis kriminologiją ankščiau arba vėliau atranda savo „gerą kriminologą“.

Sociologijos ir kriminologijos magistrantūros studijos pritraukia įvairių sričių atstovų. Sociologai, psichologai, istorikai, politologai, žurnalistai – tai toli gražu ne baigtinis kriminologija susižavinčių specialistų sąrašas. Kodėl žmonės, atrodytų, visiškai iš nesusijusių sričių ateina į kriminologiją?

Kriminologiją kūrė ne kriminologai, o filosofai, ekonomistai, teisininkai, matematikai, medikai, sociologai ir psichologai. Tik paskui buvo apsižiūrėta ir nuspręsta, kad bendrą visų jų mokslinį produktą vertėtų pavadinti kriminologija. Taigi, kriminologija iš prigimties yra tarpdalykinis mokslas, o tikri kriminologai – plačios erudicijos ir interesų žmonės.

Kokios kriminologų perspektyvos Lietuvoje?

Kadangi įstatymų pažeidėjai buvo, yra ir bus, o teisėsaugoje ir kitose institucijose auga supratimas apie kriminologų naudą visuomenės saugumui, esu įsitikinęs, kad kriminologų poreikis tik didės.

Trys argumentai, kodėl verta rinktis Sociologijos ir kriminologijos magistrantūros studijas?

1 argumentas. Studentai įgyja sociologo ir kriminologo kompetencijų, t.y. po magistrantūros baigimo gali dirbti tiek kriminologo, tiek sociologo darbą.

2 argumentas. Susipažįstama ne tik su sociologiniais, teisiniais, psichologiniais nusikaltimų ir nusikalstamo elgesio teoriniais aspektais, bet mokslinės praktikos metu galima patobulinti žinias dirbant policijoje, laisvės atėmimo įstaigose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kitose su teisėsauga susijusiose institucijose.

3 argumentas. Studijuoti tiesiog yra smagu: dėstytojai – aistringi savo sričių profesionalai, administracija – efektyvi ir geranoriška, auditorijos – jaukios, kolegos studentai – itin motyvuoti, o visa tai vainikuoja ypatinga Universiteto dvasia.

Ateities kriminologija … ?

Tai jūs, pasirenkantys kriminologiją kaip profesiją ir gyvenimo iššūkį :)

Jolanta Alekneviciene (E.Kurausko nuotr.)

Publikavo skiltyje Kita

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete pradedama dėstyti nauja studijų programa „Kriminologija“. Kriminologė dr. Jolanta Aleknevičienė teigia, kad tokie specialistai, turintys įvairių tarpdalykinių žinių ir išmanantys platų kontekstą, galės plėtoti dialogą su įvairiais ekspertais ir siūlyti konkrečių kriminogeninių problemų sprendimus.

Tokios studijų programos nėra nei kitose Baltijos šalyse, nei daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių. Kas padiktavo tokios programos poreikį?

Kriminologijos specialistų praktikų, kurie geba analizuoti socialinę ir kriminogeninę informaciją, išmanyti kriminologinių tyrimų metodus, profesionaliai pakomentuoti įvykius, poreikį aiškiai išsako Lietuvos teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai. Tokių žinių poreikis akcentuojamas teisiniuose dokumentuose, kriminologijos studijos yra Vakarų Europos valstybių, JAV, Kanados, Australijos ir kitų universitetų programų sąrašuose. Ne mažiau svarbu yra tai, kad kriminologijos bakalauro programa Vilniaus universitete suteikia galimybę studentams likti Lietuvoje.

Kaip galėtumėte paprastai ir aiškiai moksleiviams, kurie renkasi, ką studijuoti, pasakyti, kas yra kriminologija?

Kriminologija – tai žvilgsnis į nusikaltimus kaip socialinius reiškinius. Ji aiškina, kas daro įtaką nuo visuomenės priimtų normų nukrypstančiam ir nusikalstamam elgesiui, tiria visuomenės atsaką į tokį elgesį, svarsto, kokios galimos tokio elgesio kontrolės ir prevencijos formos.

Kartu tai – talpus tarpdalykinis mokslas, jungiantis sociologiją, teisę, psichologiją, biologiją ir kitus mokslus. Baigę studijas absolventai bus pasirengę dirbti įvairiose baudžiamosios justicijos ir kitose nusikaltimų kontrolę bei prevenciją užtikrinančiose institucijose – ministerijose ir savivaldybėse, policijoje, prokuratūroje, bausmių vykdymo ir probacijos sistemoje, žmogaus teisių gynimo, korupcijos ir narkotikų kontrolės prevencijos, pabėgėlių integracijos, pagalbos nusikaltimų aukoms srityse, taip pat mokslinių tyrimų centruose ir privačiame sektoriuje. Absolventai galės tęsti studijas sociologijos ir kitų socialinių mokslų krypčių magistrantūroje Lietuvoje ir užsienyje.

Kokios kriminologijos perspektyvos Lietuvoje?

Panašu, kad gyvename įbaimintoje visuomenėje, kurioje žmonės nesijaučia saugūs dėl savęs, savo artimųjų, valstybės ateities. Bijanti visuomenė negali būti laisva, kūrybiška ir gyvybinga. Kriminologai, kaip įvairių dalykinių žinių turintys ir platų kontekstą išmanantys specialistai, gali plėtoti dialogą su įvairiais ekspertais ir siūlyti konkrečių kriminogeninių problemų sprendimus. Kartu kriminologija suteikia teorinį metodologinį ir empirinį pagrindą spręsti nusikaltimų ir jų kontrolės problemas, o ne įsivaizdavimą, kaip turi būti. Žinoma, perspektyvos priklauso ir nuo kriminologinės minties tradicijos, kriminologinių tyrimų infrastruktūros ir finansavimo galimybių, galių pozicijų, vyraujančių temų, kriminologų įsidarbinimo ir kitų veiksnių.

Visas interviu publikuojamas VU naujienų portale.

VU galite pasirinkti tiek Kriminologijos bakalauro, tiek Sociologijos ir kriminologijos magistro studijas


Criminology

Publikavo skiltyje Kriminologija

Tobulų nusikaltimų nebūna. Visuomenės, kurioje nusikalstamos veiklos nevyktų, – taip pat. Tad šiandien kriminologas yra būtinas specialistas, gebantis ne tik įvertinti šalies kriminogeninę situaciją, bet ir rasti atsakymus į sudėtingus, tačiau visuomenei itin aktualius klausimus:

Kodėl kai kurie pavojingi veiksmai laikomi nusikaltimais, kiti ne?

Kas lemia nusikalstamą ir nuo visuomenės priimtų normų nukrypstantį elgesį?

Ar nusikaltimų statistika parodo tikrąją padėtį?

Kokia yra bausmės paskirtis?

Ar žmogų galima „pataisyti“?

Kaip ir kodėl visuomenė skirtingai reaguoja į nusikaltimus?

Kokie nusikaltimai lieka nematomi?

Kaip užkirsti kelią socialiniams konfliktams, vedantiems prie nusikaltimo?

KRIMINOLOGIJA nagrinėja nusikaltimus kaip socialinius reiškinius, analizuoja veiksnius, turinčius įtakos nusikalstamam elgesiui, tiria socialines reakcijas į visuomenės normų pažeidimus bei nustato negatyvių socialinių reiškinių kontrolės ir prevencijos gaires.

Kriminologijos studijos yra išskirtinės, nes:

1. Studijų programoje yra integruotos kriminologijos, sociologijos, teisės ir psichologijos mokslų žinios bei suteikiami kitų giminingų kriminologijai dalykų pagrindai;

2. Itin daug dėmesio skiriama žinių ir analitinių įgūdžių taikymui praktikoje;

3. Dėstytojų kolektyvas yra savo srities profesionalai, žymūs Lietuvos kriminologai, teisininkai, sociologai ir psichologai, turintys dėstymo praktikos įvairiuose Lietuvos ir Vakarų Europos universitetuose.

4. Ši studijų programa – pirmoji Lietuvoje. Dar daugiau: tokių studijų nėra nei Baltijos šalyse, nei daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių. Tuo tarpu kriminologijos specialistų paklausa kasmet tik didėja.

Kriminologijos bakalauro studijų programa rengia kriminologijos specialistus, gebančius nagrinėti nusikaltimus kaip socialinius reiškinius, analizuoti veiksnius, kurie daro įtaką nusikalstamam elgesiui ir gebančius prisidėti prie efektyvios baudžiamosios justicijos politikos įgyvendinimo.

Studijos vyks VU Filosofijos fakultete. Trukmė – 3,5 metų. Pabaigus studijas suteikiamas socialinių mokslų bakalauras. Tai yra nuolatinės dieninės studijos.

Išsamesnė informacija ir Kriminologijos bakalauro studijų programa: http://www.fsf.vu.lt/studijos/bakalauro-studijos/studiju-programos/kriminologija

road

Publikavo skiltyje Kriminologija, Nuomonės, Tyrimai

Griežtesnės bausmės nesumažina narkotikų paplitimo ir netgi apsunkina kovą su šia priklausomybe. Tačiau Lietuva vis dar laikosi konservatyvios pozicijos.

Kriminologas Mindaugas Lankauskas išsamiai apie narkotikų paplitimą, teisinės atsakomybės formas ir kodėl dekriminalizuoti nereiškia legalizuoti. Publikaciją skaitykite naujienų portale 15MIN: http://bit.ly/2pFwiFm

 

Monika Midverytė

Publikavo skiltyje Asociacijos veikla, Kriminologija, Renginiai

Žiniasklaida nuo pat jos atsiradimo skiria santykinai daug dėmesio nusikalstamo elgesio temoms, siekdama ne tik apie jį informuoti ir jį objektyviai išanalizuoti, bet ir pritraukti arba – draugiškai šaržuojant – prikaustyti auditorijos dėmesį.

Čia svarbu atkreipti dėmesį į neišvengiamai kylančią interesų įtampą – žiniasklaidos intereso skleisti ir gauti informaciją, visuomenės intereso ją gauti maksimaliai objektyvią ir neutralią, ir su nusikalstamu elgesiu susijusių veikėjų – kaltininko, aukos, jų artimųjų, teisėsaugos institucijų – intereso maksimaliai įgyvendinti savo teises ir atkurti teisinę taiką.

Lietuvos kriminologų asociacijos organizuotoje konferencijoje „Nusikaltimai ir medijos: nepakeliamas būties lengvumas ar beprotiška gyvenimo skuba?“ kriminologai, žurnalistai, teisininkai, sociologai, teoretikai ir praktikai diskutavo apie nusikalstamo elgesio ir bausmių įvaizdį medijose, kriminologinę, asmeninio ir viešo intereso perspektyvą, leidosi į sąlyčio taškų, panašumų ir skirtumų paieškas.

„Vertinant gerąsias ir blogąsias su nusikalstamu elgesiu ir vieša reakcija į jį susijusių naujienų nušvietimo žiniasklaidoje praktikas profesionalių kriminologų bendruomenei labai svarbu viešai įvertinti žurnalistus, kurie beprotiškoje skuboje nori įsigilinti, nepameta galvos dėl klikų ir geba išlaikyti socialinį jautrumą, objektyvumą bei demonstruoti kompetenciją analizuojant kriminologines problemas,“ – pristatymas pirmą kartą teikiamą Lietuvos kriminologų asociacijos apdovanojimą sakė teisininkas, kriminologas asociacijos valdybos narys dr. Gintautas Sakalauskas.

2017 m. apdovanojimas už gilų, analitinį požiūrį į nusikalstamo elgesio ir jo kontrolės problematiką, atsakingą tekstą ir pagarbą žmogaus orumui Lietuvos kriminologų asociacijos narių balsų dauguma įteiktas ilgametei naujienų portalo Bernardinai.lt žurnalistei Monikai Midverytei, savo analitinius straipsnius ir interviu pastaraisiais metais įvairiomis kriminologinėmis temomis publikavusiai ir kituose naujienų portaluose bei profesiniuose leidiniuose.

Lietuvos kriminologų asociacija tokį įvairioms profesinėms grupėms skirtą apdovanojimą numato įteikti kasmet. Jo tikslas – įvertinti kriminologinės minties sklaidai svarbius autorius ir praktikus, kurie nėra kriminologai (žurnalistus, politologus, politikus, teisėsaugos institucijų darbuotojus, socialinius darbuotojus / pedagogus, prevencijos programų iniciatorius ir vykdytojus, išskirtiniu poelgiu pasižymėjusius asmenis ir pan.), tačiau savo išsakytomis mintimis straipsniuose, apžvalgose, nevienkartiniuose komentaruose, viešose diskusijose, veikla stengėsi formuoti ir (arba) pateikti sąžiningą, objektyvų, gilų, analitinį požiūrį į nusikalstamo elgesio ir jo kontrolės problematiką.

Aleksandras Dobryninas

Publikavo skiltyje Kriminologija, Renginiai

Kaip žiniasklaida vaizduoja nusikalstamą elgesį? Ir ar tie vaizdiniai neprasilenkia su tikrove?  Kokią įtaka žiniasklaidoje gvildenamos kriminalinio atspalvio naujienos daro auditorijai? Tai tik keli klausimai, aktualūs medijas analizuojantiems kriminologams.

Kodėl kriminologai taip intensyviai analizuoja nusikaltimų ir kriminalinės justicijos temų pristatymą masinėse medijose?  Dažniausiai manoma, kad tai daroma norint išvengti „neteisingo“ kriminalinės justicijos vaizdavimo ir perspėti visuomenę apie pasekmes dėl „lengvabūdiško“ mėgavimosi kriminaliniais faktais ir įvykiais, kuriuos šiuolaikinės medijos eksploatuoja pagal seną gerai žinomą principą: „bloga naujiena yra gera naujiena“, t. y. tokia naujiena, kuri pritraukia skaitytojus/žiūrovus/internautus, o kartu su jais ir jų „click‘us“ – reklamą ir finansinį pelną. Tokiai interpretacijai pagrindo yra.

Dar XIX a. prancūzų kriminologijos klasikas ir išmokimo teorijos pradininkas G. Tarde‘as buvo pastebėjęs, kad laikraščiai ne tik pateikia skaitytojams mąstymą stimuliuojančią informaciją, bet ir sprendžia už juos bei mechaniškai formuoja jų poreikius. Vėliau būtent šios teorijos kontekste buvo bandoma išsiakinti, ar intensyvus ir detalus nusikaltimų vaizdavimas medijose neprovokuoja imitacijos efekto, ypač kai kalbama apie vaikus ir nepilnamečius? Taip pat gimė ir kiti platesnio pobūdžio klausimai, antai, ar reguliarių kriminalinių naujienų vartojimas nepadidina nusikaltimų baimės, arba, ar informavimas apie žiaurius nusikaltimus neskatina piliečių noro griežčiau bausti, pavyzdžiui, pasisakyti už mirties bausmę. Tokių ir panašių tyrimų buvo atlikta aibė, ypač psichologinės kriminologijos kontekste. Nors rezultatai ne visuomet yra vienareikšmiški, jų pagrindu bandoma reguliuoti medijų skleidžiamą informaciją, pavyzdžiui, apibrėžiant galimas pažeidžiamiausias auditorijas (vaikai, nepilnamečiai) arba nustatant nepageidaujamos informacijos pobūdį (smurtas, pornografija, etc.)

Tačiau tai yra tik viena kriminologų susidomėjimo medijomis dalis, kuri priskirtina prie pozityvistinės mokslinės tradicijos. Kita tradicija siejama su kritine (arba vadinama – „kultūrine“) kriminologine tradicija ir su tokiais jų atstovais, kaip St. Cohen‘as, J. Young‘as, T. Mathiesen‘as, G. Barak‘as, kuriam, beje, ir priklauso šio intelektualinio „brendo“ pavadinimas –  „newsmaking criminology“ („žiniasklaidos kriminologija“). Šiuo požiūriu medijų pranešimai apie nusikaltimus ir kriminalinę justiciją yra integrali kriminologijos teksto („kriminologinių diskursų“) dalis. Kriminalinės medijų naujienos ne tiek informuoja visuomenę apie pažeistą solidarumą (E. Durkheim‘o prasme), kiek „sinoptiškai“ kontroliuoja visuomenės problemų „tvarkaraštį“ ir padeda konstruoti „virtualią nusikaltimų tikrovę“, kuri absorbuoja kriminalinės informacijos vartotojų baimes, lūkesčius, teisingumo troškimus ir estetinius (ne)pasitenkinamus vaizduojama kriminaline „drama“.

Kadaise viena iš stipriausių socialinės kontrolės formų – religinė – eksploatavo žmogiškojo baigtinumo ir trapumo egzistencinį jausmą: memento mori (atsimink, kad mirsi). Tai buvo pretekstas susimąstyti apie amžinąjį gyvenimą, apie prigimtinį dievišką Įstatymą, pagal kurį matuojami visi mūsų troškimai ir darbai. Kaip teigė L. Hulsman‘as, būtent viduramžiškas krikščioniškas naratyvas apie Skaistyklą vėliau tampa kriminalinės justicijos idėjiniu pagrindu: nusikaltimas kaip nuodėme ir baudžiamasis teisingumas kaip nuodėmės išpirkimas. Pažymėtina, kad religinės metaforos buvo taikomos ne tik kriminalinės justicijos sferoje: sociologai dar XX a. pradžioje pastebėjo, kad masinės medijos (spauda) tampa savotiška modernios visuomenės bažnyčia. Šiuo požiūriu medijų ir kriminalinės justicijos sąjunga nėra atsitiktinė arba vien komercinė, ji turi akivaizdžią „teologinę“ dimensiją. Tik orientyras čia ne į pomirtinę palaimą, o į, pakartojant vienos telekomunikacinės bendrovės reklaminį šūkį, vartotojišką „daugiau gyvenimo“ troškimą. Šiame kontekste kadaise labai populiarios radijo laidos apie kriminalus Lietuvoje anonsas: „Klausykitės, drebėkite ir džiaukitės, kad tai atsitiko ne su jumis“ tampa prasmingu kriminologiniu tekstu, kuris pasako apie šiuolaikinę visuomenę ne mažiau nei preciziška kriminalinė statistika.

Dr. Aleksandro Dobrynino pranešimas „Kriminologija kaip tekstas“ balandžio 7 dieną bus skaitomas kasmetinėje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje „Nusikaltimai ir medijos: nepakeliamas būties lengvumas ar beprotiška gyvenimo skuba?“

Išsamesnė informacija ir registracija info@kriminologija.lt, tel. 867008331.